Vienas seniausių Lietuvoje, maloningasis „Sapiegų Madona“ dažnai vadinamas paveikslas po daugiau nei 50 metų trumpam sugrįžo į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Ta proga lapkričio 11 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) įvyks renginys, skirtas vadinamosios „Sapiegų Madonos“ atvaizdo istorijai. Apie maloningąjį atvaizdą kalbės daug metų jį tyrusi, geriausiai šio kūrinio istoriją žinanti menotyrininkė dr. Rūta Janonienė, apie atvaizdo restauraciją XIX–XX a. pradžioje pasakos dr. Juozapas Blažiūnas, patį restauravimo procesą XX a. pabaigoje ir 2014 m. pristatys restauratorės Janina Bilotienė ir Alma Valickienė.
Naujai misijai atgimusiame Šv. arkangelo Mykolo vienuolyno ansamblyje šiandien yra įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus, jo erdvės reprezentuoja iškiliausius Lietuvos praeities meno pasiekimus, o Sapiegų Madonos atvaizdą tikintieji šiandien gerbia Vilniaus katedroje, Goštautų koplyčioje. Vis dėlto šis paveikslas – tai viena didžiausių Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolyno brangenybių, neįtikėtinai per karus, plėšimus ir okupacijų negandas pasiekęs mūsų dienas. Ilgus metus vilniečių gerbtas stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas vaizduoja Švč. Mergelę Mariją su Vaikeliu, adoruojamą šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino. Kadaise kabojęs gretimame bernardinų vienuolyne ir jau pradėjęs garsėti malonėmis, apie 1596 m. Leono Sapiegos prašymu buvo iškilmingai perduotas Šv. arkangelo Mykolo bernardinėms. Saugotas atskirame altoriuje, papuoštas brangiais auksuoto sidabro aptaisais ir brangakmeniais dekoruotomis karūnomis, tikinčiųjų apdovanotas gausiais malonių ženklais. XVII a. viduryje per Maskvos kariuomenės invaziją ir bažnyčios gaisrą paveikslas beveik nenukentėjo, ir šis neįtikėtinas faktas tik padidino jo šlovę. Vyskupas Aleksandras Sapiega 1670 m. atvaizdą paskelbė stebuklingu, o vienuolyno vyresnioji Konstancija Sokolinskytė patirtas malones surašė ir paskelbė knygoje „Dangiškasis lobynas“. Paveikslo puošybai tuomet daug kas aukojo, ir vėliau tiek atvaizdas, tiek ir jam skirtas altorius nuolat buvo turtinami nesuskaičiuojamais tauriųjų metalų votais, juvelyriniais dirbiniais. Paveikslo malonių versmei nesenkant ir liudijimų sąrašui ilgėjant, 1732 m. Jonas Frydrichas Sapiega ėmė rūpintis Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo Švč. Mergelės Marijos paveikslo karūnavimu, tuo reikalu netgi pats susitiko su popiežiumi Klemensu XII. Dėl įvairių priežasčių pasiruošimas karūnavimui užtruko, ir tik 1750 m. rugsėjo 8 d. garsusis atvaizdas po savaitę trukusių iškilmių buvo vainikuotas Benedikto XIV pašventintomis, herbais puoštomis karūnomis.
Reklāma
Tačiau maloningasis paveikslas traukė ne tik pamaldžiuosius ir dėkinguosius. Turtingai išpuoštas Švč. Mergelės Marijos altorius masino ir šventvagius – jis ne sykį nukentėjo nuo vagysčių. Ypač didelį nuostolį vienuolynas patyrė, kai 1773 m. piktadariai nuplėšė paveikslo brangenybes – 700 vėrinių iš aukso, perlų ir brangakmenių. Sovietmečiu uždarius Šv. arkangelo Mykolo vienuolyną, stebuklingas atvaizdas pergabentas į Šventosios Dvasios bažnyčią, kur buvo laikomas kartu su kitų uždarytų Vilniaus bažnyčių daiktais, o 1973 m. atrastas ir perduotas į Lietuvos dailės muziejų. Tiesa, lig tol dingo brangiosios atvaizdo karūnos, juvelyriniai dirbiniai bei auksuoti sidabro aptaisai...
Restauratorių tyrimai parodė, kad iš autentiško senojo XVI a. atvaizdo išliko tik švelni, rožių vainiku papuošta vienplaukė Marijos galvutė, kita kūrinio dalis nutapyta vėliau. Taip pat žinoma, kad, iki pernešant į Šv. Mykolo bažnyčią, paveiksle abipus Dievo Motinos buvo nutapytos ne pranciškonų šventųjų, o šv. Pauliaus ir šv. Petro figūros. Restauruojant ir pertapant paveikslą (vieną kartą jis atnaujintas XVI a. pabaigoje, prieš perkeliant į Šv. Mykolo bažnyčią, kitą kartą – XVII a. II pusėje, po karo su Maskva) jis įgavo dabartinį vaizdą. Vis dėlto, Rūtos Janonienės teigimu, jis išsaugojo ankstesnės kompozicijos ypatybes ir ikonografijos bruožus, jungiančius gotikinės ir ikonų tapybos tradicijas.
1984–1987 m. atvaizdas buvo restauruojamas Prano Gudyno restauravimo centre. 1989 m. Vilniaus katedrą grąžinus tikintiesiems, Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus pageidavimu Sapiegų Madonos atvaizdas buvo pakabintas Goštautų koplyčioje. Po dvidešimt penkerių metų, 2014-aisiais, paveikslas dar kartą restauruotas Vilniaus arkivyskupijos restauravimo ir statybos treste, o prieš grąžinant jį katedrai nutarta trumpam išeksponuoti Bažnytinio paveldo muziejuje – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.
Lapkričio 12 d. Sapiegų Madonos paveikslas bus pakabintas Vilniaus katedros Goštautų koplyčioje, kur yra gerbiamas nuo Nepriklausomybės atgavimo, o lapkričio 11 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks renginys, skirtas šio atvaizdo ikonografijai ir gerbimo istorijai.
Maloniai kviečiame!
Renginys nemokamas.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.
Top Offers
