Įsibėgėjant Muziejų metams, Šiaulių „Aušros“ muziejuje darbai taip pat nestovi vietoje. Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) eksponuojamame unikaliame Šiaulių senamiesčio makete išdygo dar vienas statinys – Didžioji choralinė sinagoga, „Baltąja gulbe“ vadinama.
Parodą ir joje eksponuojamą maketą galima apžiūrėti iki gegužės 6 d.
Praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 1-ąją minint Šiaulių miesto savivaldos 220-metį, Ch.Frenkelio viloje buvo atidaryta interaktyvi ir intriguojanti Šiaulių senamiesčio maketo paroda „Prarasto miesto beieškant...“. Pagrindiniu parodos akcentu tapo „Aušros“ muziejus iniciatyva kuriamas Šiaulių senamiesčio maketas (autorius – dailininkas Saulius Kruopis), kuriame įamžintas neišlikęs istorinis Šiaulių senamiestis. Makete atkurti pasirinkta XIX a. pab.–XX a. pr. Šiaulius, kuomet nutiesus geležinkelį, plėtojantis pramonei bei prekybai, miestas ypač sparčiai augo ir gražėjo, susiformavo jaukus senamiestis, kuris, deja, per du pasaulinius karus buvo smarkai suniokotas.
Praėjus porai mėnesių po maketo pristatymo visuomenei, jis papildytas nauju statiniu – Didžiąja choraline sinagoga. Šiauliuose XIX ir XX amžių sandūroje šaltiniai mini tris mūro ir aštuonis medinius žydų maldos namus. Didžiausia ir pagrindinė miesto žydų šventovė – Didžioji choralinė sinagoga – stovėjo dabartinėje Varpo gatvėje. 1871 m. sinagoga buvo pastatyta pagal architekto Semiono Gorskio projektą, o 1895 m. pagal Piotro Serbinovičiaus projektą perstatyta. Dėl baltai tinkuotų grakščių formų fasadų sinagoga gavo „Baltosios gulbės“ pavadinimą. Didžioji sinagoga buvo vienas iš trijų mieste dominavusių pastatų. Kiti du – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ir Šv. Petro ir Povilo cerkvė. Per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta, tarpukariu „Baltoji gulbė“ buvo atstatyta, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą vėl labai nukentėjo, o jam pasibaigus, buvo nugriauta.
Šiaulių senamiesčio maketą vėliau papildys ir kiti žymūs, dailininko S.Kruopio šiuo metu jau kuriami, Šiaulių miesto pastatai: liaudies namai, savivaldybės pastatas ir bažnyčios aplinkos trobesiai, dar vėliau makete bus pastatyta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ir turgaus aikštė. Visus šiuos „mažųjų Šiaulių“ pokyčius gali stebėti kiekvienas, apsilankęs Ch. Frenkelio viloje veikiančioje parodoje „Prarasto miesto beieškant...“
Parodoje taip pat vyksta ir edukacinis užsiėmimas, suteikiantis unikalią galimybę nusikelti šimtą metų atgal ir pasivaikščioti senojo miesto gatvėmis, užklysti į jaukius ir jau neatpažįstamus kiemelius, pajusti to laikmečio Šiaulių dvasią. Edukacinio užsiėmimo dalyviams siūloma patirti mažytį nuotykį, kartu su muziejaus specialiste klaidžioti po istorinį Šiaulių senamiestį, aptarti, kaip miestas keitėsi ir augo. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje galima pasitikrinti įgytas žinias ir pasivaržyti tarpusavyje: išsiaiškinti, kas geriausiai pažįsta Šiaulius, o kas greičiausiai gali pastatyti prarastąjį miestą.
Ateik ir atrask prarastą miestą!
Išsamesnę informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, tel. 8 (41) 52 43 90.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
