Prabangi mados kolekcija pristatoma šiauliuose

Autors: Romena Čepauskienė
Avots: www.ausrosmuziejus.lt

Nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) pristatoma prabanga, rafinuotumu ir elegancija dvelkianti paroda „Secesijos mada“ iš Aleksandro Vasiljevo (Paryžius–Maskva–Vilnius) kolekcijos.

Reklāma

Paroda veiks iki 2014 m. balandžio 27 d. Bilietų kaina – 10, 5 Lt.

Parodos autorius – A. Vasiljevas – plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų projektų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų. Žymus mados kolekcininkas gimė 1958 m. Maskvoje, o būdamas dvidešimt ketverių emigravo į Paryžių.

„Aušros“ muziejaus ir šią vasarą Chaimo Frenkelio viloje apsilankiusio A.Vasiljevo sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas – Šiauliuose pristatoma paroda „Secesijos mada“. Rygoje (Latvija) ir Vilniuje susilaukusioje itin gausaus būrio lankytoje parodoje šiauliečiai ir miesto svečiai turės neeilinę galimybę išvysti daugiau kaip septyniasdešimt unikalių secesijos stiliaus suknelių, eksponuojamų per du Chaimo Frenkelio vilos aukštus.

Parodoje pristatomos suknelės, sukurtos modeliuotojų, siuvėjų ir siuvinėtojų, dirbusių garsiuose Europos ir JAV madų namuose: „Worth“, „Doucet“, „Cheruit“, „Rouff“, „Babani“, „Tarot“, „Poiret“, „Luey“, „Wengeroff“, „Cauet“, „Altman“. Lankytojai išvys patvarius šimtmečio senumo audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimą, aplikacijas bei daugybę nuostabių moterų ir vyrų mados priedų – aksesuarų: batelių, rankinukų, skrybėlaičių, sagčių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų flakonų, vėduoklių – ir daug kitų per šimtą metų užmirštų daikčiukų, grãžinusių gyvenimą, džiuginusių akį bei liudijusių secesijos darytą įtaką visam to meto daiktų pasauliui. Drabužių ir aksesuarų ekspoziciją papildo daug secesijos stiliaus madas iliustruojančių fotografijų, tapybos darbų, derančių prie elegantiško laikotarpio aprangos. Šio stiliaus vienovę padeda išlaikyti ir Chaimo Frenkelio vilos interjeras bei viloje įrengta ekspozicija „Provincijos dvaras“.

Secesijos stilius, atsiradęs kaip stiprus poreikis atnaujinti vaizduojamąjį meną, gyvavo neilgai, bet sklido po Europą labai greitai. Pasiekė Ameriką, net Japoniją. Kiekvienoje šalyje jį vadino įvairiai: vokiečiai, latviai – jugendu (vok. Jugendstil – jaunystės stilius); prancūzai – art nouveau; rusai – modernu, pasiskolinę prancūzišką žodį moderne; austrai, lenkai, lietuviai – secesija (vok. Sezession, iš lot. secessio – atsiskyrimas, pasišalinimas). Secesijai būdingi gamtą atkartojantys grakštūs motyvai, stilizuotos augmenijos (ypač vandens augalų) formos, dinamiškų linijų žaismas.

XIX a. pabaigoje drabužių mada, kurioje pasijuto naujo meninio mąstymo gūsių, atidavė pirmenybę švelniems pasteliniams gamtos tonams. Padūmavęs tiulis, rūko spalvos muslinas, pieno putų baltumo nėriniai, neryškūs žiedai – visa tai turėjo supti liekną išlenktu į priekį stuomeniu moterį, kurti jos nepakartojamą įvaizdį. XX a. pradžioje į mados verslą atėjo talentingas dizaineris Polis Puarė. Jam reikalaujant bei pritariant gydytojams, moterys palengva vadavosi iš korsetų. Pasikeitė ir mados spalvų paletė. 1909 m. mada jau švytėjo kaip vaivorykštė.

Secesija aprangoje – arčiau žmogaus nei kitose meno šakose. Šiandien ji, elegantiška, puošni, parodoje primins lankytojams buvus tokią la belle époque (pran. gražioji epocha), kuri nesibaidė aplinkos teatrališkumo, atviro pilnaverčio gyvenimo, šokio, meilės ir žmogaus jaunystės.

Parodos organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“. Rėmėjai: CITY men & women, Šiaulių Rotary klubas „Harmonija“. Pagrindinė informacinė rėmėja – „Šiauliai plius“ žiniasklaidos grupė: Šiaulių regiono televizija „Splius“, savaitraštis „Šiauliai plius“, naujienų portalas „Etaplius“. Draugai: TŪB „Printė“, UAB „Šiaulių knygrišyklos-spaustuvės“, UAB „Gorila“, UAB „Bocas ir ko“, UAB „Senoji Tilžė“, E. Galvadiškio PPĮ „Stiklas“, VšĮ „Šiaulių turizmo informacijos centras“, Chaimo Frenkelio vilos restoranas, Viešbutis-restoranas „Turnė“.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. (8 41) 43 96 75.

Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.

Citi raksti par šo tēmu:

22. aprīlis vēsturē: Eiropā izskan Kauņas «Žalgiris» vārds (21.04.2021)

19. aprīlis vēsturē: Nosaka Lietuvas karoga krāsas (17.04.2021)

6. aprīlis vēsturē: Lietuvā vairākas lidostas tiek atzītas par starptautiskām (05.04.2022)

1.aprīlis vēsturē: tiek dibināta Užupes republika Viļņā (05.04.2019)

22. marts vēsturē: Vācijai atdod Klaipēdu (20.03.2021)