BPM atidaroma senosios liturginės tekstilės paroda «Šilkas ir auksas»

Gruodžio 10 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma senosios liturginės tekstilės paroda „Šilkas ir auksas“. Parodoje rodomi vertingiausi Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių liturginiai drabužiai, pasakojama šilkinių audinių istorija, pristatoma ornamentų kaita.

Parodą „Šilkas ir auksas. Vilniaus arkivyskupijos XV–XVIII a. liturginė tekstilė“ sudaro trys dalys. Pirma parodos dalis, apimanti XV–XVII a. laikotarpį, pristato seniausius išlikusius Vilniaus katedros liturginius drabužius – patį svarbiausią ir vienintelį tokio dydžio Lietuvoje renesanso ir baroko audinių lobyną. Šventoms apeigoms skirtų liturginių drabužių istorija, ikonografija, ornamentų simbolika pristato katalikiškos liturgijos specifiką, Dangaus karalystės viziją, todėl liturginiai drabužiai buvo siuvami iš itin prabangių šilko, aukso ir sidabro siūlų audinių, jiems naudoti aksomas, altembasas ir brokatas, austi ir siuvinėti auksaspalviai ornamentai. Iš Vilniaus katedros inventorių žinome, kad šventovėje būta įspūdingai daug tekstilės dirbinių, vyravo itališki audiniai, aksomas, aksomo brokatas, auksaviršiai, sidabraviršiai audiniai. Tai karalių rūmų ir katedrų audiniai, išausti garsiausiuose to meto Italijos šilko audimo centruose.

Nuo XIII a. itališkos kilmės šilkiniai audiniai dominavo popiežių ir karalių rūmų inventoriuose. Netrukus Lukos, Venecijos, Florencijos, Genujos meistrai prabangiais audiniais aprūpino beveik visus Europos karališkuosius dvarus, o XV a. viduryje Venecija tapo svarbiausiu aksomo audimo centru. Venecijos dirbtuvėms priskiriamas ir seniausias parodoje eksponuojamas audinys, iš kurio pasiūta Sudervės bažnyčios kapos skraistė (XV a.). Parodoje demonstruojami ir dar trys prabangūs aksominiai, aukso ir sidabro siūlais siuvinėti arnotai, dovanoti Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai Smolensko vaivados Aleksandro Korvino Gosievskio sutuoktinės Ievos Pacaitės-Gosievskienės.

Nors XVII a. antroje pusėje Italijos miestai į Prancūziją ir visą Europą tebeeksportavo daug šilkinių audinių, vietinė aukštuomenė vis dažniau drabužiams rinkosi naujoviškus elegantiškus prancūziškus audinius. Tad Italijos audėjai kraustėsi į naujus Prancūzijos šilko gamybos centrus, kur jų patirtis ir meistriškumas tapo prancūzų šilko pramonės pagrindu. Todėl antra parodos dalis skirta žaismingajam rokokui ir prancūziškam šilko istorijos laikotarpiui, kurio šviesūs gėlėti audiniai XVIII amžiuje gausiai pripildė Lietuvos bažnyčias. Šilko sostine tampa Lionas, jame ir gimė prancūziškas stilius, atnešęs naujas spalvas ir beveik kas dešimtmetį besikeičiančius ornamentus: pradedant plokščiais, dekoratyviais, nėrinius primenančiais raštais ir baigiant tapybiškais, minkštais, erdvės, šviesos, judesio įspūdį kuriančiais vešlių augalų ornamentais. Vilniaus bažnyčiose išliko nemažai XVIII a. liturginių drabužių, pasiūtų iš prancūziškų audinių. Parodoje eksponuojamas ypač vertingas Rykantų rinkinys, Buivydžių, Eišiškių, Paberžės, Palūšės, Sudervės, Tabariškių, Turgelių, Vidiškių bažnyčių liturginė tekstilė.

Trečia parodos dalis pasakoja apie išskirtinį XVIII a. antros pusės vietinės tekstilės dirbinį – kontušines juostas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės austų šilkinių audinių palikimą. Šios juostos buvo Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikos bei sarmatiškosios ideologijos suformuoto bajoriško kontušinio kostiumo dalis. 1831 m. carinė administracija uždraudė dėvėti bajoro tautinę tapatybę išreiškiantį kontušą, o kartu ir ryšėti kontušines juostas. Daug jų buvo sunaikinta, kitos liko dvarų rinkiniuose. Bene didžiausia dalis juostų kaip šeimos relikvijos, kaip padėkos ženklai – votai buvo aukojamos bažnyčioms ir panaudojamos liturginiams drabužiams siūti. Ši parodos dalis apima tik vieną reiškinį, bet kalba apie ištisą epochą ir yra bene vienintelis daiktinis mūsų krašte gyvavusios šilkininkystės įrodymas.

Iš viso parodoje pristatoma daugiau nei penkiasdešimt liturginių drabužių iš Vilniaus ir kitų arkivyskupijos bažnyčių. Didžiausia dalis, trisdešimt parodos eksponatų, priklauso Vilniaus katedrai. Šia paroda užbaigiamas svarbus istorijos etapas – baigiamas sovietmečiu iš Vilniaus katedros į valstybinius muziejus patekusių bažnytinių vertybių grąžinimo procesas.

Paroda veiks iki 2014 m. rugsėjo 27 d.

Parodos kuratorė Rita Pauliukevičiūtė

Architektė Julija Reklaitė

Dailininkas Gedas Čiuželis

Restauratorės Indraja Kubilytė, Ulrike Reichert

Parodos rengėjos Violeta Indriūnienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Livija Salickienė

PARODOS RENGĖJAI DĖKOJA:

Vilniaus katedrai, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šventojo Kryžiaus Atradimo, Šv. Mikalojaus, taip pat Buivydžių Šv. Jurgio, Karvio Šv. Juozapo, Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo,

Paberžės Švč. Jėzaus Širdies, Palūšės Šv. Juozapo, Rykantų Švč. Trejybės, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioms

Lietuvos dailės muziejui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui

PARODOS RĖMĖJAI:

Vilniaus arkivyskupija, Kelno arkivyskupija, Kultūros rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB Koncernas „MG BALTIC“, UAB „Objekta“

INFORMACINIAI RĖMĖJAI:

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, „Delfi“, „Bernardinai.lt“, „Clear Channel“, „Veidas“, „Moters savaitgalis“, „Mažylis“

Daugiau informacijos: tel. (8 5) 2697800, (8 5) 2627025, [email protected]

www.bpmuziejus.lt

KOMENTĀRI

(vārds) Ieraksti rezultātu

SADAļU ATBALSTA:

 
Ceļojumu un atpūtas piedāvājumi:
Atpūtas un ceļojumu piedāvājumi 28.03.2024 - 04.04.2024 Aktuālās izstādes Liepājā Liepājas reģiona TIB
Iepazīsties ar šī brīža aktuālajām izstādēm Liepājā – ieplāno un iedvesmojies! | Skatīt vairāk
Atpūtas un ceļojumu piedāvājumi 17.03.2024 - 02.04.2024 Jautrās Lieldienas Katiņkalnā  Alūksnes TIC
1. aprīlī 14.00 Veclaicenes pagasta “Katiņkalnā” Jautrās Lieldienas – April, april! Ripināsim, krāsosim olas un brauksim ar Pupsikbāni! | Skatīt vairāk
Atpūtas un ceļojumu piedāvājumi 16.03.2024 - 30.03.2024 Ottes Lieldienas Alūksnes TIC
30. martā, 11:00 aicināti uz OTTES LIELDIENAS, – Viktora Ķirpa muzejā “Vidzemes lauku sēta”. Olas nodrošina Alūksnes Putnu fabrika | Skatīt vairāk
Atpūtas un ceļojumu piedāvājumi 16.03.2024 - 05.04.2024 Pieteikšanās MKD Augšdaugavas novadā TAKA
‘’Mājas kafejnīcu dienas 2024’’ Augšdaugavas novadā šogad notiks 27.- 28.jūlijā | Skatīt vairāk

Par mums / about us | Ētikas kodekss | Reklāma un Sadarbība | Kontakti | Autortiesības | Partneriem
All rights reserved © 2002 - 2024 BalticTravelnews.com | Design & maintenance © 2000 - 2024 1st-studio.com

 
Total Timed::0.63710308sec.