Tauragės krašto muziejui – 346 nuotraukos ir dokumentai. Tokį
istorinį lobį Tauragės krašto muziejui padovanojo Kauno regiono aplinkos
apsaugos departamento Jurbarko agentūros vedėjas Andrius Šašys, įdomias
vertybes radęs iš vieno Tauragės r. Sutkų kaimo gyventojo nupirktuose
senuose balduose.
Kartu su baldais – vertingas radinys
Reklāma
Senus baldus ir kitokias istorines vertybes kolekcionuojantis A.
Šašys rastą nuotraukų albumą ir dokumentus padovanoti Tauragės krašto
muziejui nusprendė todėl, kad radiniai susiję būtent su šiuo kraštu ir
su Jurbarku neturi nieko bendra.
„Man pačiam tos nuotraukos ir dokumentai nereikalingi, tačiau
Tauragei svarbūs, todėl nusprendžiau padovanoti. Negi deginti reikėjo?
Tikiuosi, kad muziejuje jie bus tinkamai saugomi ir naudingi“, – sakė A.
Šašys.
Seną nuotraukų albumą paauksuotais puslapių kraštais ir įvairių
maždaug šimtmečio senumo dokumentų A. Šašys rado iš Sutkų k. gyventojo
Jono Tarozos parsivežęs antikvarinius baldus. Pardavėjas taip atsikratė
nereikalingais daiktais iš paveldėtos Šamšūrų šeimos sodybos.
Svarbus paveldas
Minėta šeima Tauragei itin svarbi. Šamšūros šiame krašte apsigyveno
XIX amžiuje. Tėvas Emilijonas Šamšūra tarnavo Tauragės pasienio
brigadoje vyriausiuoju raštininku. Būtent ši brigada buvo didžiausias to
meto knygnešių ir kontrabandininkų priešas.
Po Pirmojo pasaulinio karo E. Šamšūra įsidarbino Tauragės miškų
urėdijoje. Išsilavinęs vyras sugebėjo išsireikalauti pensiją iš
nepriklausomos Lietuvos valstybės. E. Šamšūra valdininkams įrodė, kad
dirbdamas raštininku carinės armijos dalinyje, dirbo valstybės labui ir
turi reikiamą darbo stažą.
Du Šamšūrų sūnūs tarnavo Lietuvos kariuomenėje – Tauragėje ir
Marijampolėje. Šeima įsigijo žemės netoli Tauragės esančiame Sutkų
kaime, ūkininkavo, dirbo kolūkyje. Šamšūrų šeimos vyrai tėvas Emilijonas
ir sūnus Grigorijus ilgus metus buvo civiliai stačiatikių religinės
bendruomenės administratoriai. Tai rodo, kad šeima buvo bendruomenės
itin gerbiama. Deja, nė vienas iš E. Šamšūros sūnų ir dukterų
nesusilaukė palikuonių, todėl po jų mirties šeimos istorija nutrūko.
„Dokumentai ir fotografijos gali būti tiriami įvairiausiais
aspektais. Yra išskirtinių nuotraukų ir dokumentų apie Tauragės miškų
urėdiją, stačiatikių bažnyčią. Įdomi kvitų knygelė, kuri rodo, kaip
Antrojo pasaulinio karo pradžioje stačiatikių bendruomenė veikė, kaip
litus keitė reichmarkės, kokios buvo įmokos, rinkliavos, kad pagrindinis
pajamų šaltinis – už parduotas žvakes“, – pasakojo padėkoti A. Šašiui
ir pasirašyti nuotraukų bei dokumentų perdavimo akto atvykęs Tauragės
krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas.
Rinkinyje taip pat galima atsekti Šamšūrų ūkio veiklą tarpukaryje,
trečiajame ir ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, karo,
pokario bei tarybiniais laikais. Tai padaryti padeda išlikę pardavimų,
mokesčių, prievolių kvitai, paskolų vekseliai ir kitokie dokumentai.
Išsaugos ateičiai
Pasak V. Kovšovo, nuotraukos ir dokumentai dar kartą įrodo, kad
Tauragės istorija pilna paslapčių ir nežinomų faktų. Todėl dovanotos
fotografijos ir dokumentai taps vertingais muziejaus eksponatais.
„Andrius tikrai galėjo nuotraukas išparduoti po vieną ir būtų
uždirbęs nemažai pinigų. Tačiau pasielgė teisingai ir nusprendė viską
išsaugoti. Esame jam labai dėkingi“, – tikino V. Kovšovas.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
