Vilniaus paveikslų galerijoje atidaro Stasės Mičelytės dailės kolekcijos parodą

Autors: LDM Ryšių su visuomene centras
Avots: www.ldm.lt

Lietuvos dailės muziejus balandžio 24 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro gydytojos Stasės Mičelytės (1925–2011)dailės kolekcijos parodą „Pilnaties langai“ (veiks iki rugpjūčio 24 d.). Parodoje pirmą kartą rodomą 211 kūrinių kolekciją, kurią sudaro aliejinės tapybos, akvarelės, grafikos, liaudies meno ir kt. kūriniai, gydytoja testamentu padovanojo muziejui. Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė.

Reklāma

Pasak muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, „visą gyvenimą medicinos mokslų daktarė Stasė Mičelytė gydė žmones, bet šiandien muziejus ją prisimena pirmiausia kaip meno žmogų, dovanojusį didelę ir vertingą dailės kolekciją. Gydytoja sukaupė aštuoniasdešimt devynių menininkų daugiau kaip dviejų šimtų dailės kūrinių rinkinį, įprasminusį jos nuoširdų domėjimąsi daile, muzika, literatūra. Jos įsigytuose kūriniuose dailė alsuoja ne tik kukliu noru pagražinti namų aplinką (natiurmortai, peizažai), bet ir meno kalbos eksperimentais, liaudies meno tradicijų gyvastimi, lietuvybe, aukštais idealais.

Daugelis šios kolekcijos kūrinių dar niekada nerodyti. Pirmą kartą eksponuojamas dailininko Rimanto Gibavičiaus kūrinių ciklas „Pilnaties langai“ tapo ir visos pristatomos kolekcijos parodos pavadinimu.“

S. Mičelytės rinkinyje dominuoja aliejinė tapyba ir akvarelė (123), yra grafikos (66), šiek tiek liaudies meno (17), pora skulptūrų, keli taikomojo meno pavyzdžiai. Žanrų spektras – nuo portretų (jų nedaug), peizažų, natiurmortų iki figūrinių kompozicijų ir abstrakcijų.

Chronologiškai rinkinys, be vienos kitos išimties, prasideda prieškario lietuvių tapybos darbais, arsininkais: ekspresionistiniais Antano Gudaičio, Viktoro Vizgirdos, Adomo Galdiko kūriniais. Šeštam dešimtmečiui atstovauja Vytauto Kairiūkščio ir Antano Žmuidzinavičiaus peizažai.

Parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės mintim, „septinto–aštunto dešimtmečio daile intensyviau domėtis Mičelytė pradėjo neramiu jos modernėjimo procesu, kuris Vilniuje buvo matomas ne tik oficialiose, bet ir privačiose erdvėse. Iš to laikotarpio dailės gydytojos kolekcijoje yra Valentino Antanavičiaus, Silvestro Džiaukšto, Lino Leono Katino, Antano Martinaičio, Marijos Teresės Rožanskaitės, Galinos Petrovos, Povilo Ričardo Vaitiekūno, Algirdo Petrulio, Kazės Zimblytės tapybos, atspindinčios alternatyvią meno raišką.

Kiek vėlesniame dailės kontekste geometriškomis kontrastingų spalvų struktūromis išsiskiria bekompromisiška Vinco Kisarausko tapyba. Ištikimybe Vilniaus temai galutinai įtikina Aloyzas Stasiulevičius, tapybos ir koliažo priemonėmis bei netikėtais kompoziciniais sprendimais perteikiantis įvairias miesto nuotaikas. Rimas Bičiūnas pavergia žiūrovus vos juntama paveiksluose riba tarp tikrovės ir fantazijos, tarp rimtos kalbos ir kalbėjimo pusiau juokais. Tie, kam buvo svetimi tuo metu buvę madingi pakilūs romantiniai siužetai, pasirinko kitokį tapybinės raiškos kelią. Mičelytei tiko Dalios Kasčiūnaitės, Algimanto Kuro, Mindaugo Skudučio, Algimanto Švėgždos meninė mąstysena. Šitas sąžalynas tik patvirtina išlavintą kolekcininkės skonį, priimantį tiek tradicinius, tiek alternatyvius plastinius sprendimus.

Gydytojos namuose dailė vis drąsiau atsiverdavo skirtingomis plastinėmis tendencijomis – grakščia stilizacija, bebaime deformacija, atvira abstrakcija. Įdomi kolekcijos grafika – daugiaplanės, ritmiškos Rimtauto Gibavičiaus kompozicijos, Antano Kmieliausko, Saulės Kisarauskienės, Vytauto Valiaus technikos ir formos eksperimentai, stilingas Birutės Žilytės modernumas, Rimvydo Kepežinsko ekspresija, santūrus Viktorijos Daniliauskaitės konceptualumas. Mičelytei, regis, buvo svarbu pažinti kuo platesnį XXamžiaus pabaigos dailės spektrą.“

Stasė Mičelytė, formavusi kolekciją beveik šešiasdešimt metų, sukūrė tarsi neoficialios dailės metraštį. Ieškodama kūrinio sau, ji beveik visada pataikydavo į tuos autorius, kurie nesiveržė ryškiau prisidėti prie esamos sistemos šlovinimo. Daugumai maištautojų jos supratingumas tapo moraline parama, o namai – savotišku paguodos užutekiu.

Parodos rėmėjas – Lietuvos dujos.

Informacija internete – www.ldm.lt

Informaciją teikia parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė, mob. 8 610 36016 .

Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.

Citi raksti par šo tēmu:

22. aprīlis vēsturē: Eiropā izskan Kauņas «Žalgiris» vārds (21.04.2021)

19. aprīlis vēsturē: Nosaka Lietuvas karoga krāsas (17.04.2021)

MICHELIN ceļvedis galamērķu sarakstam pievieno trešo Baltijas valsti (16.04.2024)

6. aprīlis vēsturē: Lietuvā vairākas lidostas tiek atzītas par starptautiskām (05.04.2022)

1.aprīlis vēsturē: tiek dibināta Užupes republika Viļņā (05.04.2019)