Autors: Bažnytinio paveldo muziejus
Avots: www.bpmuziejus.lt
Bažnytinio paveldo muziejus inovatyviais
edukaciniais sprendimais atnaujino Vilniaus katedros požemius. Katedros
istorijos ir archeologijos ekspoziciją papildė vaizdo projekcijos ir halograma,
šiuolaikinėmis technologijomis išplečiančios katedros istoriją ir pristatančios
čia palaidotų Lietuvos valdovų portretus. Itin vertingam katedros požemių eksponatui
– miniatiūrinei XIV a. pab. sidabrinei statulėlei – sukurta speciali holograma,
atkurianti galimą, bet šiandien nematomą viso objekto, relikvijoriaus, vaizdą.
Tai pirmoji holograma Lietuvos muziejuose.
Reklāma
Ekskursijos
pradžioje požemių lankytojus pasitinka žaismingos istorinės rekonstrukcijos,
pristatančios Vilniaus katedros ir varpinės pastatų kaitą nuo XIII a. iki šių
laikų. 1387 m. krikštijant Lietuvą buvo įsteigta Lietuvos vyskupija su katedra
Vilniuje. Manoma, jog pastatas buvo paprasto, keturkampio plano, su bokštu
vakarinėje pusėje. Gana greitai katedra sudegė, jos atstatymu rūpinosi didysis
kunigaikštis Vytautas. Naujoji bažnyčia, perstatyta gotikos stiliumi, buvo
gerokai didesnė nei buvusioji, o jos pagrindiniai konstrukciniai elementai iki
pat mūsų dienų išliko katedros „griaučiais“. Vėliau dėl įvairių priežasčių šventovė
dar keletą sykių perstatyta, joje pėdsakus paliko renesansas, barokas,
galiausiai naujais drabužiais apvilko klasicizmas. Sovietmečių sunaikintos
fasado skulptūros atgavus Nepriklausomybę buvo atkurtos. Pastato stiliaus ir
tūrio pokyčius vaizdingai perteikia specialiai šiam projektui kurtos
iliustracijos.
Didžiausioje ir vaizdingiausioje
požemių patalpoje, kapitulos kriptoje, pasitelkus šiuolaikines technologijas, virš
vieno seniausių ir vertingiausių eksponatų, – sidabrinio 2 cm dydžio XIV a.
pab. angeliuko, – iškyla trimatė holograma. Tai aliuzija į neišlikusį
relikvijorių, kurio viena kojele, tikėtina, ir buvo subtilus ant kelių
klūpintis angeliukas, rankose laikantis skydą su Vilniaus katedros kapitulos
herbu.
Katedros požemiai – vieta,
kurioje laidoti žymiausi LDK asmenys. Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame
mauzoliejuje juos primena animuoti valdovų atvaizdai. Vaizduojami mauzoliejuje
palaidoti: Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras,
karalienės Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis
kunigaikštis Vladislovas IV Vaza (mauzoliejuje stovi urna su karaliaus širdimi
ir vidaus organais). Taip pat pristatomi Vytautas Didysis, kurio palaikų buvimo
vieta tebėra viena įdomiausių katedros požemių mįslių, ir karalaitis Kazimieras
– šventasis Lietuvos globėjas, kurio relikvijos saugomos koplyčioje virš
mauzoliejaus.
Katedros požemius galima
aplankyti užsiregistravus į ekskursijas. Grupės nuo 10 asmenų registruojamos iš
anksto sutartu laiku pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 17 valandos.
Pavienių asmenų grupės renkamos kiekvieną šeštadienį 15.30. Būtina išankstinė
registracija tel. 8 600 12080 arba el. p. [email protected].
Lankytojai taip pat gali įsigyti bendrus bilietus į Vilniaus katedros požemius,
varpinę ir Bažnytinio paveldo muziejų, kur eksponuojamas Vilniaus katedros
lobynas.
Daugiau informacijos www.bpmuziejus.lt
Projekto
rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
