Visą dešimtmetį Vilniaus katedros varpinė buvo uždaryta, o
pastaruosius trejus metus truko architektūros tyrimai ir restauravimo
darbai. Gegužės 16 dieną Vilniaus katedros varpinė atveria duris
lankytojams!
Varpinė yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės
ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio
vertikaliųjų dominančių, tapusi miesto simboliu. Kaip paveldo objektas,
pastatas ypač vertinamas dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų
konstrukcijų. XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalimi. Iki šių
dienų išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a.
gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a.
pradžioje. Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai.
Pagrindinė varpinės funkcija – skambinti varpais. Katalikų Bažnyčioje
pamaldų metu varpais pradėta skambinti VII amžiuje. Šie muzikos
instrumentai priskiriami vadinamiesiems idiofonams. Varpų skambesį
nulemia daug gaudžiančių garsų, kurie idealiu atveju atitinka viršutinių
garsų sekos oktavos struktūrą. Varpai liejami iš bronzos (apie 77 %
vario ir 23 % alavo), puošiami ornamentais, herbais, Šventojo Rašto
citatomis. Prieš užkeliant ir pakabinant varpinėje, bažnyčių varpai yra
pašventinami, labai dažnai jiems suteikiami šventųjų vardai. Varpai
tvirtinami prie pritaikytos sijos, kabinami ant sukamosios ašies, o jų
viduje pritvirtinama laisvai pakabinta šerdis iš kalto arba lieto
metalo. Varpo, šerdies ir pagrindo matmenys kruopščiai apskaičiuojami,
nes tai leidžia pasiekti pageidaujamų smūgių dažnį.
Reklāma
2002 m. Vilniaus katedros aikštėje buvo pašventinti ir užkelti šeši
nauji varpai – Kelno arkivyskupijos dovana Vilniaus katedrai ir miestui.
Atsidėkojant Kelno arkivyskupui Joachimui Meisteriui, didžiausias
varpas pavadintas šv. Joachimo vardu. Kitiems varpams suteikti Lietuvos
ir Vilniaus globėjų vardai: Šv. Kazimiero, Šv. Stanislovo, Šv. Elenos,
Šv. Onos ir Pal. Jurgio Matulaičio. Didžiausias varpas sveria 2595 kg,
mažiausias – 464 kg. Vilniaus katedros varpais skambinama kviečiant šv.
Mišioms, per iškilmingas procesijas, svarbius religinio gyvenimo
įvykius.
Iš varpinės – vieno seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų –
atsiveria graži panorama. Vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti
varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės
ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Komiksų mėgėjai galės susipažinti
su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą
„Gedimino sapnas“. Virtuali kelionė „Vilniaus panorama: pamatyk,
priartink, įsiamžink!“ pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas
vaizdo stebėjimo kameras padės lankytojams susipažinti su miesto
panorama ir žymiais architektūros paminklais.
Bažnytinio paveldo muziejus varpinėje organizuos ekskursijas,
edukacines programas, šviečiamojo pobūdžio renginius. Čia dirbs Vilniaus
katedros požemių administracija. Gegužės–rugsėjo mėnesiais varpinė bus
atvira lankytojams darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 19 val.,
šaltuoju metų laiku – viena valanda trumpiau.
Vilniaus katedros varpinės rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus iš
dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Atkuriant šį paveldo
objektą, įgyvendintas projektas „Katedros varpinės tvarkybos darbai –
remontas ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“,
kurio bendra suma 969 636 Lt, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama
– 816 907 Lt. Ekspozicijos įrengimą rėmė: Vilniaus arkivyskupija, Kelno
arkivyskupija, LR kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“.
Informacija www.bpmuziejus.lt
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
