Foto: BVRG Burson-Marsteller
Autors: Jurgita Gižaitė-Tulabienė
Avots: BVRG Burson-Marsteller
Gėrimų gamintojai įsitikinę, kad
nuo vasario 1 d. pradėsianti veikti užstato sistema visiškai išspręs taršos gėrimų pakuotėmis problemą.
Lietuvoje iki šiol buvo perdirbama ir tinkamai sutvarkoma tik trečdalis plastiko (PET), stiklinių ir
metalinių pakuočių iš visų 600 milijonų, parduodamų per metus. Likę du trečdaliai nusėsdavo sąvartynuose,
miškuose ir pamiškėse. Pasak „Švyturio-Utenos alaus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, nepaisant to, kad
bendrovei pakuočių keitimas kainuos per 200 tūkst. Eur, jis tai vertina kaip
investiciją į ekologiją.
Reklāma
2015 m. didžiausias šalies aludaris į rinką išleido beveik 3 600 t įvairių
rūšių pakuočių: stiklinių,
PET ir metalinių. Aplinkos ministerija, nustatydama pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo tvarką, yra
įpareigojusi gamintojus ir importuotojus sutvarkyti 70 proc. stiklinių,
32 proc. PET ir 54 proc. metalinių pakuočių, išleistų Lietuvos rinkai.
Pasak R. Viršilo, pernai bendrovė, laikydamasi ministerijos nustatytų
normatyvų, įvykdė pakuotės sutvarkymo užduotis, o apyvartinių stiklo butelių surinko 85 proc. viso išleisto kiekio – daugiau, nei numato įstatymai.
Tačiau likę 2 000 t pakuočių turbūt atsidūrė sąvartynuose arba, kas blogiausia,
- gamtoje.
„Būdami socialiai atsakinga bendrovė, visada kėlėme sau tikslą
maksimaliai prisidėti prie perdirbamų atliekų sutvarkymo. Tačiau Lietuvoje atliekų rūšiavimas yra vangus.
Į šalies sąvartynus
kasmet išvežama apie 3 mln. tonų atliekų,
tarp jų – ir įvairių rūšių
gėrimų pakuočių. Tikime, kad netrukus pradėsianti veikti užstato sistema
paskatins gyventojus aktyviau rūšiuoti stiklines, PET ir metalines gėrimų
pakuotes. Mūsų prognozėmis, artimiausiais metais Lietuvos miškuose
ir pamiškėse nebeliks išmestų tuščių butelių ir skardinių, visos jos keliaus į taromatus“, – sako
bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius.
Investicijos į ekologiją
Kad užstato sistema Lietuvoje veiktų, nealkoholinių ir silpnų
alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai savo produkciją turi paženklinti specialiu depozito ženklu.
Tai reiškia, kad į rinką nuo vasario
1 d. turi būti
tiekiamos naujo dizaino stiklinės, PET ir metalinės pakuotės. Gėrimų
gamintojų investicijos į pakuočių keitimą
ir kitos su tuo susijusios išlaidos
siekia šimtus tūkstančių eurų.
„Mūsų bendrovei pasiruošimas užstato sistemai, pakuočių keitimas kainuoja
per 200 tūkst. Eur. Šias išlaidas vertiname kaip investiciją į
ekologiją. Todėl, nepaisydami būsimų didelių išlaidų, nuo pat
pradžių palaikėme užstato
sistemos įdiegimą Lietuvoje“, – teigia „Švyturio-Utenos alaus“
generalinis direktorius.
Pasak R. Viršilo, bendrovė depozito ženklu pažymėtą produkciją į prekybos vietas tieks nuo pirmos
užstato sistemos veikimo
dienos. Per numatytą 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį didžiausias šalies aludaris planuoja
realizuoti visas rinkoje esančias
senąsias pakuotes.
Už grąžintą pakuotę – 10 ct
Nuo vasario 1 d. prekybos vietose įrengti taromatai priims
trijų rūšių pakuotes: stiklines, PET ir metalines (skardines). Jos turės būti
paženklintos specialiu depozito ženklu
ir turėti naujus brūkšninius kodus.
Taromatas įdėtą pakuotę apsuks, ieškodamas brūkšninio kodo, jį nuskaitys ir atpažins, ar pakuotė
dalyvauja užstato sistemoje. Taromato viduje pakuotės bus išrūšiuojamos ir pateks į skirtingus maišus. Skardines ir PET
pakuotes taromatas supresuos, todėl galės priimti didesnį jų kiekį.
Grąžindami pakuotes, gyventojai
turėtų atkreipti dėmesį, ar pakuotė visiškai tuščia, nesulankstyta, nepažeista
etiketė su brūkšniniu kodu. Taromatai priims tik tvarkingas ir atpažįstamas
pakuotes. Nepriklausomai nuo pakuotės rūšies, gyventojai susigrąžins 10 ct užstatą. Taromatas atspausdins kvitą, kurį
parduotuvės kasoje bus galima iškeisti į grynuosius pinigus arba juo
atsiskaityti už prekes.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
