Erzina vėluojantis skrydis? Nustebsite sužinoję pasaulinę statistiką

Erzina vėluojantis skrydis? Nustebsite sužinoję pasaulinę statistiką

Pasipiktinimas, nerimas ir nusivylimas – emocijos, kurias sukelia oro uosto skrydžių tvarkaraštyje degantis užrašas „Delayed“ (liet. atidėtas). Vien per pastarąjį mėnesį daugiau nei 571 tūkst. keliautojų visame pasaulyje susidūrė su šia problema. Tačiau Lietuva šiuo požiūriu – vis dar „sėkminga“ šalis: iš daugiau nei 52 tūkst. skrydžių, šiemet vykdytų iš trijų šalies oro uostų, vėlavo vos daugiau nei 250. Be abejo, papulti į vieną iš tų 250 nenori niekas, tačiau, palyginus su tarptautine statistika, lietuviai pagrindo pykti kol kas tikrai neturi.

Įdomioji statistika

Ko gero, nėra aviakompanijos, kuri nesiektų, kad jos punktualumo statistika būtų kuo geresnė ir suplanuotų skrydžių vėlavimo būtų išvengta. Juk punktualumas – vienas svarbiausių rodiklių, pagal kurį keleiviai vertina oro linijų patikimumą. Tačiau tiesa ta, kad pakelti lėktuvą į orą yra ne tas pats, kas užvesti automobilį – aviacijos pasaulyje procesai kur kas sudėtingesni.

Remiantis globalia statistika, vien šiandien pasaulyje jau atšaukti 840 skrydžiai, daugiau nei 10 tūkst. – atidėti. Stebint kiek platesnio laikotarpio statistiką, per pastarąsias 30 dienų daugiausiai atšauktų ir vėlavusių skrydžių užfiksuota Amerikoje. Oro linijos „Southwest Airlines“ per mėnesį atšaukė daugiau nei 1 tūkst. skrydžių, apie 16 tūkst. – vėlavo. Ne ką mažiau atsilieka ir „Air India“ (IA) – šių metų rugpjūčio mėn. laiku išskrido tik 66,7 proc. visų šių oro linijų suplanuotų skrydžių.

Pasižvalgykime ir po punktualiausių trejetuką. Svarbu pastebėti, kad punktualiu skrydis laikomas tokiu atveju, jei  lėktuvas pakyla ne vėliau kaip per 15 min. nuo numatyto laiko. Taigi, vis viena paliekama nedidelė vėlavimo galimybė. Remiantis tarptautinės skrydžių statistikos agentūros OAG duomenimis, 2017 m. punktualiausios pasaulyje buvo Latvijos nacionalinės oro linijos „airBaltic“ – net 90 proc. jų skrydžių įvyko laiku. Toliau rikiuojasi „Hong Kong Airlines“ (88,83 proc.) ir „Hawaiian Airlines“ (87,24 proc.). Kaip matyti iš skaičių, net ir punktualiausios pasaulio avialinijos ne visada garantuoja punktualumą.

Remiantis Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) duomenimis, Vilniaus oro uoste šiemet atšaukta apie 490 skrydžių, o daugiau nei 250 kartų lėktuvai vėlavo išskristi kelias valandas ar daugiau. Vienintelės lietuvių užsakomųjų skrydžių oro linijos „Small Planet Airlines“, bene garsiausiai aptarinėtos viešojoje erdvėje, 3 valandas arba ilgiau šią vasarą iš Vilniaus oro uosto vėlavo išskristi vos 8 kartus. Tai tesudarė 1,53 proc. bendrovės skrydžių.

Punktualumas – siekiamybė, kuri realybėje neįmanoma

„Vėluojantys skrydžiai yra neišvengiama aviacijos pasaulio dalis. Punktualiausios pasaulio oro linijos pasiekia 90 proc. laiku išvykstančių skrydžių rodiklį, o punktualiausiame pasaulio oro uoste jis dar mažesnis – 84 proc. Tam, kad lėktuvai niekada nevėluotų, turi būti sukurtos utopinės sąlygos: oro linijos kiekviename oro uoste turėtų turėti bent 1 pakaitinį orlaivį ir didžiulius atsarginių detalių sandėlius. Taip pat visuomet turėtų laukti pasiruošusios pakaitinės įgulos. Teoriškai tai galbūt įmanoma, tačiau oro linijų ir oro uostų patiriami kaštai būtų didžiuliai, o juos dengtų nepakeliamai išaugusios bilietų kainos. Taigi, grįžtume keliais dešimtmečiais atgal, kai kelionės lėktuvu buvo tik saujelės pasaulio turtingųjų pramoga“, – pasakoja atostogų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus.

Jam antrina ir Civilinės Aviacijos Administracijos (CAA) Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė: „Objektyviai nėra įmanoma, kad skrydžiai būtų punktualūs 100 proc. Ir tai lemia ne vien avialinijos. Skrydžio punktualumas priklauso nuo daugybės įmonių sąveikos: oro linijų, kurios turi užtikrinti skrydžio vykdymą ir techniškai tvarkingą orlaivį; antžeminių paslaugų teikėjų, aptarnaujančių skrydžio orlaivį ir keleivius oro uoste; oro eismo valdymo įmonių bei nuo meteorologinių reiškinių ar net žmogiškojo faktoriaus. Bent vieno šios grandinės dalyvio nukrypimas nuo grafiko ar iškilusios nenumatytos aplinkybės sukelia grandininę reakciją, kuri lemia skrydžio vėlavimą ar netgi atšaukimą“.

Vėlavimo priežastys – ir rimtos, ir šiek tiek kuriozinės

Oro erdvę virš Europos kontroliuojančios tarnybos „Eurocontrol“ pateiktoje analizėje daugiausiai vėlavimų fiksuojama dėl šių priežasčių:

•    nepakankamo pralaidumo oro erdvėje – jeigu pastebima, kad lėktuvų eismas virš tam tikros valstybės labai intensyvus, oro linijoms pranešama, kad jų skrydis atidedamas, o tai dažnai sukelia visą vėlavimų virtinę. Prie šio punkto galima priskirti ir oro eismo valdymo specialistų trūkumą, neretai sukeliantį eismo valdymo procesų sutrikimų;

•    oro sąlygų ne tik oro uoste, bet ir visame skrydžio maršrute – nors oras prognozuojamas iš anksto, niekada negali žinoti, kas danguje dėsis būtent tuo metu, kai reikės kilti lėktuvui: rūkas lemia prastą matomumą, lietus ne tik pablogina matomumą, bet ir gali trukdyti pakilti į reikiamą aukštį, nesklandumų gali kelti ir vėjo stiprumas ar kryptis; ką jau kalbėti apie tokius gamtos reiškinius kaip audros, uraganai ar ugnikalnio išsiveržimas – jų nesuplanuosi, o skrydžius gali tekti atidėti ar net atšaukti ne vieną dieną iš eilės;

•    orlaivio įgulos ar antžeminių paslaugų teikėjų streikų. Tai – viena iš šių dienų aktualijų. Pavyzdžiui, mažų sąnaudų oro linijų bendrovė „Ryanair“ liepos pabaigoje buvo priversta atšaukti apie 600 skrydžių, tai reiškia, kad apie 100 tūkst. keleivių nesulaukė savo skrydžio ir kelionę buvo priversti suplanuoti iš naujo;

•    dėl oro uosto perpildymo – vasara yra pats intensyviausias aviacijos laikas, kai smarkia išauga keliaujančių žmonių skaičius. Tuomet spūstys susidaro ne tik pakeliui į oro uostą, bet ir pakilimo takuose – dėl didelio pakilimo takų užimtumo orlaiviai savo eilės pakilti kartais laukia ir porą valandų;

•    techninių gedimų. Saugumas aviacijoje yra esminis prioritetas – jeigu prieš skrydį atliekant techninę apžiūrą bus aptiktas menkiausias nukrypimas nuo taisyklių, skrydis bus atidėtas, kol problema pašalinama arba inžinieriai nusprendžia, kad defektas neturi įtakos skrydžio saugai. Net jei „gedimas“ – tik nuo deguonies baliono nusilupusi etiketė.

S. Bartkus dalijasi patirtimi, kuri rodo, kad dažnai vėluojama išskristi nebūtinai dėl su saugumu susijusių priežasčių: „Yra buvę ir visai su aviacija nesusijusių kliūčių. Pavyzdžiui, kai negalėjome nusileisti Graikijos Zakinto oro uoste – liepos–rugsėjo mėnesiais šis oro uostas naktimis uždaromas, siekiant apsaugoti nykstančius didžiuosius jūrinius vėžlius. O kaip tik tuo metu oro uostuose – didžiausi kamščiai, tad pavėlavę pusvalandžiu išskristi, nebegavome leidimo leistis šiame oro uoste. O štai pernai liepą Varšuvoje lankėsi Donaldas Trumpas – vėlavome išskristi, nes kylant Amerikos prezidento lėktuvui, visas kitas eismas oro uoste buvo sustabdytas.“

Visada ieškoma geriausio sprendimo

Skrydžio vėlavimas ar atšaukimas tikrai nėra pats geriausias scenarijus nei keleiviams, nei pačioms oro linijoms, kurioms vėluojantys skrydžiai skaudžiai finansiškai atsiliepia, todėl pirmiausia stengiamasi padaryti viską, kad to būtų išvengta, o jeigu nepavyko – kad vėlavimas būtų kuo trumpesnis.

Pavyzdžiui, lietuvių atostogų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ vienas pagrindinių principų – niekada neatšaukti skrydžių: „Kai tik paaiškėja, kad skrydis bus atidėtas, bendrovės dispečerių skyrius pradeda ieškoti pakaitinio orlaivio. Taip pat reikia surinkti pakaitinę įgulą, kuri jį atskraidintų – tai užtrunka iki kelių valandų. Turime du pakaitinius orlaivius, tačiau jie ne visada būna tame oro uoste, kuriame vyksta vėlavimas. Pasitaiko situacijų, kai atidėto skrydžio pakaitiniai lėktuvai padengti negali. Tokiais atvejais bendrovė iškart ieško orlaivio nuomai. Nors statistiškai mūsų lėktuvai vėluoja labai retai, žmonių reakcijų pasitaiko visokių. Norisi tikėti, kad su laiku keleivių supratingumas didės ir tokios situacijos kels vis mažiau streso“, – sako S. Bartkus.  

Nepaisant oro linijų personalo dedamų pastangų ieškant geriausio ir greičiausio problemos sprendimo, keleivių nepasitenkinimo išvengti nepavyksta. V. Žegunytė pastebi, kad lietuviai santykinai retai skraido ir nėra įpratę prie skrydžių vėlavimų, tad kartais reakcija būna per jautri: „Nors Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi oro transportu, bet, palyginti su Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių gyventojais, keliauja dar gana mažai ir dėl to retai susiduria su tokiais reiškiniais kaip skrydžių vėlavimas ar atšaukimas. Dažnai keliaujantiems žmonėms skrydžių vėlavimai yra įprastas dalykas, todėl jie reaguoja ramiau. Kita vertus, minėtuose regionuose žmonės turi ir daugiau alternatyvų, kuriomis gali pakeisti užstrigusį skrydį: tai išvystyta intermodalinė transporto sistema, greitieji geležinkeliai, daugiau skrydžio galimybių. Žinoma, situacijos vertinimas ir streso lygis priklauso ir nuo paties keliautojo požiūrio“.


KOMENTĀRI

(vārds) Ieraksti rezultātu

SADAļU ATBALSTA:

 
Ceļojumu un atpūtas piedāvājumi:
Autostāvvieta Rīgas, Kauņas,Viļņas lidostā AvioKases.lv
Rezervē iepriekš, ar atlaidi, autostāvvietu Rīgas, Kauņas vai Viļņas lidostā. | Skatīt vairāk
Latvija no 1.40 EUR
Roberto Meloni “Cik laba dzīve!” Jēkabpils TIC
27.10.2018.plkst.17:00 Krustpils Kultūras namā būs iespēja apmeklēt Roberto Meloni KONCERTPROGRAMMU “Cik laba dzīve!” | Skatīt vairāk
no 6 EUR
Rudens ēdienkarte-restorānā KURSHI Terase Kurshi Hotel & SPA
Mājīgs restorāns Jūrmalā - svētkiem un ikdienai piedāvā rudens sezonas ēdienkarti un karstos dzērienus! Apvieno ar atpūtu mūsu SPA un viesnīcā! | Skatīt vairāk
SPA draudzenēm!  Kurshi Hotel & SPA
Izdevīgs un burvīgs SPA piedāvājums draudzenēm! Pavadiet laiku kopā baudot SPA un ietaupiet! Jūsu labsajūtai - SPA programma mājīgajā KURSHI SPA, | Skatīt vairāk
57 EUR

Par mums | Reklāma un Sadarbība | Kontakti | Autortiesības | Vakances | Prakse studentiem | Partneriem
All rights reserved © 2002 - 2018 www.turismabizness.de | Design & maintenance © 2000 - 2018 1st-studio.com

 
Total Timed::0.11570692sec.