Autors: www.kpd.lt
Avots: www.kpd.lt
Kultūros vertybių registrą papildė
naujas archeologinio paveldo objektas ─ Gariūnų piliakalnis Vilniaus
mieste. Naujai atrasto piliakalnio koordinates praėjusiais metais
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikė
archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius.
„Archeologinis paveldas atskleidžia
mūsų valstybingumo pradmenis, jo vystymosi istoriją. Nauji atradimai
leidžia manyti, kad mums nėra viskas žinoma, ir tikėtis, kad tokių
objektų ateityje bus atrasta daugiau. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau
nei 850 piliakalnių, beveik visi jie yra įrašyti į Kultūros vertybių
registrą“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Piliakalnio atradėjas, Lietuvos
archeologijos draugijos pirmininkas V.Vaitkevičius viliasi, kad įrašytas
į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą Gariūnų piliakalnis
sulauks vilniečių dėmesio ir talkos, o po kurio laiko nuo jo galėsime
grožėtis Neries vaizdais ir semtis stiprybės iš Lietuvos praeities.
„Gariūnų piliakalnio įtvirtinimai ir
geografinė padėtis primena už 3,5 km nuo jo į šiaurės vakarus plytintį
Neravų piliakalnį. Jis yra siejamas su Grigiškių pakraštyje esančiais
senovės lietuvių pilkapiais, kuriuos tyrinėjant rasta V–VIII a.
degintinių kapų su ginklais, darbo įrankiais ir papuošalais. Gariūnų
piliakalnis gali būti panašaus laikotarpio. Neatmetu galimybės, kad
šioje vietoje buvo stebima ir saugoma Neris, kuri žemiau Vilniaus
vyskupų dvaro ir kaimo (kitados priklausiusio Didžiajam kunigaikščiui
Algirdui, vėliau ─ jo sūnui Jogailai) buvo akmenuota ir srauni”, ─ sako
V.Vaitkevičius.
Panerių kalvose buvusias senovinės
lietuvių pilies liekanas, remdamasis padavimais, mini 1826 m. istorinio
romano „Pajauta, Lizdeikos duktė“ autorius Feliksas Bernatovičius. Šią
vietovę nepaprastai mėgo ir įžymusis Vilniaus fotografas Janas Bulhakas,
skyręs jai gražiausius žodžius trečiajame „Fotografo iškylų“
sąsiuvinyje (1933 m.). „Niekada nepamiršiu pirmojo įspūdžio, patirto ant
to žavingo kalno. Atrodė, kad kažkokia slėpininga jėga praskleidė
nežinios uždangą ir parodė pilną didybės ir vilionių pažadėtąją žemę”, ─
rašė J.Bulhakas apie į šiaurę nuo Gariūnų piliakalnio esančią
aukščiausią kalvą.
Gariūnų piliakalnis yra įrengtas 80
metrų virš Neries iškylančios stačiašlaitės aukštumos pakraštyje.
Piliakalnio aikštelė ─ nelygi, netaisyklingos trapecijos formos. Nuo
likusios aukštumos dalies ją saugo suplokštėjęs gynybinis pylimas ir
griovys. Piliakalnio šlatai – statūs, iki 70-75 m aukščio. Jis yra
apaugęs spygliuočiais medžiais su lapuočių pomiškiu, paveiktas gamtinės
erozijos.
Gariūnų piliakalnis buvo surastas
praėjusių metų balandį, V.Vaitkevičiui pakvietus VU Istorijos fakulteto
doktorantės Aistės Petrauskienės seminaro dalyvius – Kultūros istorijos
ir antropologijos specialybės studentus – pasižvalgyti po Vilniaus
apylinkes, pažinti Paneriuose esančio kultūros paveldo įvairovę ir lauko
tyrimų metodus.
Į pietryčius nuo Gariūnų piliakalnio,
Panerių aukštumose, yra dar du plačiau netyrinėti piliakalniai, kuriuos
atrado Lietuvos archeologijos draugijos narys, biologas dr. Darius
Stončius.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
