Europos oro uostai: per daug, per mažai ar užtektinai saugumo

15.09.2008 06:00

Šaltinis: Europos parlamento informacija

2008 m. rugpjūtį Europos Komisija paviešino bendrąsias aviacijos saugumo taisykles. Ar jų išslaptinimas padės keleiviams geriau suvokti savo teises ir pareigas? Vieni europiečiai tikina, kad oro uostuose vis dar per mažai saugumo, kitų nuomone tikrinant keleivius jau gerokai perlenkta lazda. Kur baigiasi saugumo užtikrinimas ir prasideda pareigūnų savivalė, klausėme europarlamentarų.

Apie saugumo oro uostuose užtikrinimą pakalbinome britų europarlamentarą Philip Bradbourn (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija) bei Ispanijai atstovaujantį Ignasi Guardans (Liberalų ir demokratų aljansas).

Ar Europos Komisijos nustatytos bendrosios aviacijos saugumo taisyklės yra tinkamos, nepakankamos ar pernelyg griežtos?

Philip Bradbourn: „Esmė – tai, kaip šias taisykles įgyvendina aviacijos institucijos. Naujosios taisyklės turėjo įtvirtinti kone vieno langelio principą visoje Europoje ir turėjo padėti išvengti bereikalingo žmonių trukdymo. Iš esmės viskas priklauso nuo visų ES oro uostų gebėjimo nuosekliai ir apdairiai taikyti minėtas nuostatas.“

Ignasi Guardans: „Numatyti standartai vienu metu reiškia ir per didelį, ir nepakankamą saugumą – šimtaprocentinio saugumo nebūna, o dalis taisyklių tikrai neturi jokio pagrindo. Mano manymu, visas skysčių draudimo klausimas tėra įrodymais neparemtas šou, skirtas sukurti saugumo įspūdį. Žinoma, jei drausime šalia oro uostų statyti mašinas, ten nebus automobilių su bombomis, tačiau tai dar nereiškia, kad toks draudimas yra protingas.“

Ar oro uostuose teko susidurti su incidentais ar saugumą užtikrinančių pareigūnų savivale?

P. Bradbourn: „Vieni oro uostai efektyviai valdo saugumo užtikrinimo procesus, kadangi turi užtektinai darbuotojų ir techninių priemonių, o keliautojams nekeliama nepagrįstų nepatogumų. Susidaro įspūdis, kad tam kituose oro uostose niekuomet nėra pakankamai keleiviais besirūpinančių darbuotojų.

Kalba eina ne apie saugumą, bet jo užtikrinimo būdus. Svarbu turėti ne tik pakankamai darbuotojų, bet ir užtektinai piko metu veikiančios įrangos. Tinkamas planavimas leis be reikalo nekelti sunkumų žmonėms, tačiau užtikrins saugią kelionę. Niekada nejaučiau lazdos perlenkimo tikrinimo metu. 35 tūkst. pėdų aukštyje svarbu jaustis saugiai.“

I. Guardans: „Dėl viename išIspanijos oro uostų kilusio incidento kreipiausi į teismą. Tai buvo įgaliojimų viršijimas, pasinaudojus tuo, kad reglamentas buvo įslaptintas. Bet kuris Europos policininkas galėjo nuspręsti, kada jus apieškoti, nepaisant to, kad kai kurios taisyklės tebuvo teisiškai neįpareigojančios veiklos instrukcijos. Tas pats su batų nusiavimu – europinėje teisėje nėra jokio pagrindo, įpareigojančio nusiauti batus prieš einant pro metalo detektorių.

Europos oro uostuose žmonės verčiami daryti tai, ko nesutiktų daryti jokiomis kitomis aplinkybėmis. Tai tolygu policijos prašymui pašokti Trafalgaro aikštėje tam, kad įsitikintų, jog nesate girtas. Tai nepriimtina ir netinkama. Naudodamiesi saugumo užtikrinimo ir reglamento slaptumo pretekstu, policininkai galėjo daryti bet ką. Europos Komisija atsakinga už ankstesnį taisyklių įslaptinimą ir neracionalių ir nepraktiškų taisyklių atsiradimą. ES valstybės atsako už tai, kad taisyklių, kurios neseniai buvo paviešintos, nesugebėjo įgyvendinti tinkamai ir racionaliai.“

Kaip turėtų elgtis prieš skrydį tikrinami keleiviai?

P. Bradbourn: „Turime suprasti, kad esant dabartinėmis grėsmėmis būtina užtikrinti tam tikrą saugumo lygį – tai daroma mūsų pačių saugumo vardan. Nemalonu laukti eilėje, bet taip atsitinka ne dėl reikalavimo užtikrinti saugumą, o dėl netinkamo jo įgyvendinimo. Manau, jog dauguma žmonių suvokia, kad patikrinimas yra neišvengiamas. Kartais matome, kad ES valstybės skirtingai suvokia pavojų ir saugumo stiprinimo poreikius.“

I. Guardans: „Keleiviai privalo žinoti, kad oro uostai nėra už demokratijos ribų. Oro uosto pareigūno akivaizdoje jie turi tokias pačias teises, kaip ir eidami gatve. Taigi, žmonės privalo skųstis dėl įstatymuose neapibrėžtų veiksmų savo atžvilgiu – iš jūsų galima reikalauti tik teisiškai įtvirtintų dalykų. Deja, keliaujantys žmonės yra apimti streso ir paprasčiausiai nori įsėsti į lėktuvą, todėl yra pasirengę atsisakyti įprastinių savo teisių. Piliečiai turi turėti galimybę protestuoti – galbūt nufotografuoti įgaliojimus peržengusį pareigūną arba užsirašyti jo ženklelio, kuris turi būti visiems matomas,numerį“.