Marijampolė Lietuvos vardo minėjimą sutiks pasipuošusi naujais paminklais

28.02.2008 05:00 | Lietuva

Autorius: Viešųjų ryšių tarnybos vedėja
Šaltinis: Aurelija Baniulaitienė

Marijampolės savivaldybės Lietuvos tūkstantmečio ir "Žalgirio" mūšio 600-ųjų metų jubiliejaus paminėjimo darbų plano rengimo komisija vakar diskutavo apie priemones ir renginius, kurie būtų skiriami šiems jubiliejiniams metams mieste įamžinti. Komisijos nariai siūlė pakoreguoti nuo 2001 m. pradėtą darbų planą, įtraukiant naujų siūlymų. Kai kurie jų jau senokai įgyvendinti, kitiems vis pritrūkdavo pinigų. Buvo pasiūlyta išleisti naują Marijampolę pristatantį meninį leidinį, rengti mokslines konferencijas, į jubiliejinius renginius įtraukti Popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus, netgi atstatyti pirmąją miesto koplyčią ir kitaip išgražinti miestą. Viešoji Petro Kriaučiūno biblioteka jau pradėjusi rengti elektroninį kraštiečių sąvadą. Nerimsta aistros rašyti Sūduvos krašto enciklopediją. Dauguma komisijos narių neprieštaravo nė vienam pasiūlytam renginiui ar darbui, bet ragino daugiausia dėmesio skirti stambiausiems savo apimtimi ir svarba darbams, kurie liks ateities kartoms.

Šių metų biudžete skirta lėšų ilgai lauktam Vytauto Didžiojo paminklui pastatyti to paties vardo parke. Šio paminklo atsiradimo iniciatoriai - Vytautų klubas. Paminklą iš granito kuria skulptorius Julius Narušis. Nors paminklas geriausiai tiktų Žalgirio mūšio jubiliejui, tikimasi jį atidengti kitąmet. Deja, iki šiol nepavyko sutvarkyti paties parko, kuris anksčiau, kaip prisimena vyresnės kartos marijampoliečiai, buvo labai mėgiamas ir gausiai lankomas. Jį tikimasi sutvarkyti kompleksiškai kartu su visu miesto centru gavus lėšų iš ES.

Dar greičiau centrinę miesto J. Basanavičiaus aikštę turėtų papuošti didingas monumentas "Tautai. Kalbai. Lietuvos tūkstantmečiui paminėti". Paminklo idėja buvo brandinama nuo pat nepriklausomybės atkūrimo laikų, tačiau taip pat ilgą laiką buvo per brangi. Įspūdingą paminklo projektą sukūrė marijampolietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas. 19 m. aukščio monumentas simboliuos Sūduvos krašto ir visos Lietuvos žmonių ryžtą išsaugoti gimtąją kalbą ir tautiškumą. Kvadrato formos granitinis pagrindas, kurį puoš meniški bareljefai, tarsi simboliuos keturis Lietuvos etninius regionus. Nuo jos į viršų kils sraigtinė granito formos kolona – tautos veržimosi į ateitį simbolis, o jos viršuje iškils blizgantis plieno raitelis su ietimi rankoje ant jauno eiklaus žirgo. Paminklo vertė milijoninė, todėl buvo prašyta ir gauta lėšų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 800 tūkst. litų numatė savo biudžete savivaldybė. Artimiausiu metu rengiamasi kreiptis į sūduvius ir visos Lietuvos žmones, išeivius iš Sūduvos krašto ir paraginti prisidėti prie paminklo savanoriškais indėliais.

Šį šeštadienį, kovo 1 d., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione bus iškilmingai įmūryta kapsulė su laišku į jau išlietą pamatą paminklui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui. Marijampolietis skulptorius Julius Narušis stengiasi atkurti 1936 m. pagal puskarininkio Stanulio projektą pulko teritorijoje pastatytą paminklą. Atkurtas paminklas iškils maždaug toje pat vietoje – tvenkinio saloje. Prieškaryje čia buvęs gražus parkas, lankomas visuomenės. Batalionas planuoja atkurti parką, pastatyti naują tvorą, kad parkas atsivertų visu grožiu.