Avots: LR Susisiekimo ministerija
Modernizuojant pasienio kontrolės punktų vietinio eismo infrastruktūrą ties Baltarusija, bus atsižvelgta į transporto srautų analizę, sienų kirtimo punktų populiarumą bei apkrovimą.
Gegužės 20 d. Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija analizavo pasienio kelių infrastruktūros modernizavimo planus su Šengeno erdvės valstybėmis bei kelių infrastruktūros situaciją pasienyje su trečiosiomis šalimis.
Komisijai pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas akcentavo, kad sienos kirtimo punktų infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota ar sutvarkyta ir neužtikrina patogaus valstybės sienos kirtimo transportu. Tačiau pasienio kelių sutvarkymui reikės nemažai lėšų. „Darbus pirmiausia vykdysime ten, kur yra didžiausi susisiekimo srautai“, - pasakė jis.
Kaip komisijos narius informavo Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, šiuo metu rengiamas Lietuvos susitarimas su Baltarusija dėl susisiekimo vietiniais keliais. Tikimasi, kad dokumentas bus pasirašytas dar šiais metais, nes dabar jis perduotas svarstyti kaimyninės šalies Vyriausybei. Susitarimas atvers galimybę Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritorijos gyventojams supaprastinta tvarka, be vizų, kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Pateiktame projekte numatyta į pasienio teritorijos zoną įtraukti administracinius vienetus, kurie yra iki 50 km atstumu nuo sienos.
Pagal 2007 m . Lietuvos susitarimą su Baltarusija numatyta modernizuoti 11 vietinės reikšmės sienų kirtimo punktų. Visų jų infrastruktūra yra pasenusi ir reikalauja sutvarkymo.
„Kiek žmonių pasinaudos supaprastinta sienos kirtimo tvarka, dabar nežinoma, kai kuriuose punktuose susisiekimas gali išaugti kelis kartus, o kai kuriuose – visai išnykti, negalime aklai leisti valstybės biudžeto lėšų“- pasakė R. Gradauskas ir pasiūlė parengti galimų susisiekimo srautų pasikeitimo analizę. Pasak Susisiekimo ministerijos sekretorių, pirmiausia bus modernizuojama infrastruktūra tų pasienio kontrolės punktų, kur keliaus daugiau žmonių.
Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija taip pat svarstė galimybę atkurti susisiekimą vietinės reikšmės keliais su Šengeno erdvės šalimis – Lenkija bei Latvija.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visi vietinės reikšmės keliai, kertantys valstybės sieną, buvo perkasti, siekiant maksimaliai užkirsti kelią kontrabandos pervežimui. Per praėjusius 18 metų kai kurie keliai išnyko iš žemėlapių, ūkininkai įtraukė juos į privatizuotų žemių plotus. „Atkuriant šiuos kelius, žemę reikės išpirkti, o lėšos tam nenumatytos“,- pasakė R. Gradauskas. Komisija pasigedo išsamesnės savivaldybių informacijos apie kelių atkūrimo būtinybę bei lėšų poreikį. Šią informaciją komisija svarstys kitame posėdyje.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
