Balandžio 20 d. Valstybiniame Jankos Kupalos literatūros muziejuje Minske atidaroma dailininko Anatolijaus Tyčinos (1897–1986) darbų (grafika, tapyba, ekslibrisai) paroda „Gimtosios žemės keliai keleliai...“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių ir Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro. Parodos atidaryme dalyvaus „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, Šiaulių rajono tarybos narė Ingrida Venciuvienė, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Valė Jurašienė.
Paroda veiks iki gegužės 13 d.
Ši paroda – dviejų Lietuvos ir Baltarusijos muziejų – Šiaulių ,,Aušros“ ir Valstybinio Jankos Kupalos literatūros – bendradarbiavimo rezultatas. Parodos idėja kilo Jankos Kupalos literatūros muziejaus direktorei Jelenai Matevosjan, pasiūliusiai „Aušros“ muziejui surengti dailininko A. Tyčinos, su kuriuo bendravo poetas Janka Kupala, darbų parodą.
A. Tyčina – talentingas dailininkas, sujungęs dvi tautas, dvi šalis. Lietuva – jo motinos ir jo gimtinė, Baltarusija – šalis, kurioje gyveno ir kūrė. Dailininko gyvenime Lietuva ir Baltarusija užėmė ypatingą vietą.
A. Tyčina gimė 1897 m. gegužės 11 d. Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Čia išryškėjusius jo gabumus ir didžiulį norą piešti skatino pirmasis piešimo mokytojas – profesionalus dailininkas M. Sevastjanovas. Keturiolikmečio moksleivio A. Tyčinos piešiniai buvo eksponuoti ir apdovanoti diplomu 1911 m. Šiauliuose vykusioje Žemės ūkio parodoje. Gabų jaunuolį pastebėjo grafas Vladimiras Zubovas ir pasiuntė jį mokytis į Penzos dailės mokyklą. Pirmasis pasaulinis karas ir sunki materialinė padėtis sutrukdė baigti mokyklą. A. Tyčina su motina evakavosi į Omską pas motinos brolį, čia įstojo mokytis į M. Vrubelio dailės mokyklą. Pasibaigus karui, A. Tyčina su motina ir dėde atvyko į Minską, ketindami ilgam čia neužsibūti ir grįžti į Lietuvą, bet Minske pasiliko visam gyvenimui. Minskas tapo ne tik dailininko gyvenamąja vieta, bet ir įkvėpimo šaltiniu, viena iš pagrindinių kūrybos temų.
A. Tyčinos kūryboje, ypatingai jo grafikoje ir tapyboje, gausu lietuviškų temų: Lietuvos gamtos, urbanistinių peizažų.
Dailininkas yra surengęs keletą personalinių kūrybos parodų Vilniuje ir Šiauliuose. Viena iš parodų įvyko 1969 m. Šiaulių ,,Aušros“ muziejuje. Po parodos dailininkas keletą grafikos lakštų padovanojo muziejui, o po metų atsiuntė ir ekslibrisų.
Su Lietuva dailininką siejo ir asmeniniai ryšiai, draugystė. Dar gimnazijoje A. Tyčina susipažino su Gerardu Bagdonavičiumi, su kuriuo susirašinėjo iki mirties, kuri juos ištiko tais pačiais 1986 m. Dailininkus siejo meilė ekslibrisui, abu buvo žymūs ekslibrisų kūrėjai, keitėsi jais, kūrė juos vienas kitam. Su dailininku bendravo, ryšius palaikė kraštotyrininkė, kultūrininkė Birutė Stumbrienė, žurnalistas Algis Puodžiūnas, ŠU prof. Vytenis Rimkus. 1982 m. grupė Šiaulių rajono kraštotyrininkų ir kultūrininkų lankėsi Minske ir susitiko su dailininku, aplankė parodą, skirtą jo 85-mečiui. Ryšiai su dailininko šeima nenutrūko ir po jo mirties. 1991 m. Minske įvyko dar vienas susitikimas su dailininko šeima. Dailininko žmona Zinaida Tyčina padovanojo Šiaulių rajonui daugiau nei 50 dailininko darbų – grafikos, tapybos, ekslibrisų. 1993 m. Šiaulių rajono Gruzdžių bibliotekoje buvo atidaryta dailininko A. Tyčinos darbų ekspozicija, įrengti stendai, pasakojantys apie jo gyvenimą ir kūrybą. Galerijos atidaryme dalyvavo dailininko žmona, duktė ir anūkas. Šiuo metu dailininko darbai saugomi muziejuje Naisiuose.
Ši paroda – tai laikinas A. Tyčinos darbų sugrįžimas ten, iš kur jie buvo išvežti į dailininko gimtinę. Ji liudija apie dailininko gimtinės – Lietuvos – požiūrį į kultūros paveldą, parodo, kaip pagarbiai ir atsakingai Lietuvoje yra saugomi dailininko darbai, kaip gerbiamas jo atminimas.
Po parodos A. Tyčinos kūriniai vėl sugrįš į Gruzdžius.
Informaciją apie parodą ir jos pristatymą Minske teikia Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, tel. 8 41 52 43 98, 8672 2 11 52, el. paštu [email protected]
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
