Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore, pokalbis su dr. Radvile Racėnaite Klaipėdos etnokultūros centre

Autors: Vaida Armonaitė
Avots: www.etnocentras.lt

Septintąjį Vėlinių aštuondienio vakarą kviečiame praleisti Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10), lapkričio 7 d. 18.00 val. Viešnią iš Vilniaus dr. Radvilę Racėnaitę apie likimo ir mirties sampratą lietuvių folklore kalbins prof. dr. Rimantas Balsys. Tokiu pavadinimu 2012 m. buvo išleista monografija, dedikuota dr. R. Racėnaitės seseriai rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, kuri ir įkvėpė pradėti domėtis rytų šalių religija, o vėliau ir lietuvių mitologija, tautosaka.

Išmanyti, kaip likimas ir mirtis traktuojami folklore (lietuvių mitologinėse, etimologinėse sakmėse, padavimuose) verta dėl daugelio priežasčių. Tai įdomu, nes nemaža dalis pateiktų duomenų apie likimą ir mirtį yra intriguojantys ar net stulbinantys. Sužinome, kaip pagrindiniai egzistenciniai klausimai buvo sprendžiami tradicinėje kaimo bendruomenėje. Šios žinios gali padėti geriau suvokti savąją lietuviškąją tapatybę. Profesorė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė pažymi, kad etninės kultūros studijomis paremtas žmonių požiūrio į likimą ir mirtį pažinimas yra aktualus ir skatintinas, nes tautosakos kūriniai, kuriuose atsiskleidžia likimo ir mirties supratimo aspektai, išreiškia liaudiškąją būties filosofiją.

Reklāma

Pati dr. R. Racėnaitė juokauja ir sako – „prisipratinau mirtį“, nes teko ilgai su šia tema gyventi ir susigyventi. Apie „prisijaukintą mirtį“ kviečiame pasiklausyti šį ketvirtadienio vakarą. Tai dar vienas projekto „ETNOREIDAS“, dalinai finansuojamo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, renginys.

Įėjimas laisvas

Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.

Citi raksti par šo tēmu:

31. augusts vēsturē: Nogalināts vienīgais Lietuvas karalis (30.08.2021)

Kauņa nonākusi «Euronews» uzmanības centrā kā viens no Eiropas tūrisma TOP galamērķiem (26.08.2025)

Viļņa uz brīdi kļūst par korgiju galvaspilsētu - Foto (25.08.2025)

Viļņā aizvadīts ceturtais Korgiju skrējiens; par otro skaļāko atzīts Latvijas korgijs vārdā Džilindžers (25.08.2025)

Ģimene pēc peldes kādā Lietuvas ezerā guvusi ādas infekcijas (19.08.2025)