Pietų
Žemaitijoje, šalia Akmenos ir Jūros upių santakos duris atvėrė naujas Pagramančio
regioninio parko lankytojų centras (Malūno g. 2 Ringių k. Tauragės r.). Čia
lankytojai galės gauti informaciją apie Pagramančio regioninio parko gamtos ir
kultūros vertybes, gamtos maršrutus, pažintinius takus ir ktas šios saugomos
teritorijos lankomas vietas.
Pagramančio regioninio parko lankytojų
centras įrengtas pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. III etapas”,
kurį vykdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
kartu su parko direkcija. Saugomose teritorijose jau daugelis nacionalinių ir
regioninių parkų turi lankytojų centrus, kurie skirti parkų vertybėms
pristatyti bei teikti informaciją lankytojams.
Reklāma
Pagramančio regioninis parkas – Akmenos
ir Jūros upių slėnių kraštovaizdžio parkas. Išskirtinis slėnių bruožas – kabantys
tiltai, jungiantys upių krantus. Stačiuose šlaituose gausu atodangų, skardžių. Labai
vertingi natūralūs miškais apaugusiomis pakrantėmis upeliai (Jūros ir Akmenos
upių intakai): Lylava, Alanga, Vynija,
Aušbruva, Šunija, Bremena, Sermas, Dabrupis. Itin įdomu plaukti baidarėmis srauniąja
Akmenos upe, kurioje gausu slenksčių ir akmenų.
Unikalus darinys Pagramančio regioninio
parko upėse – rėvų gausa. Kadaise ledynai atvilko ir paliko daugybę stambių
akmenų. Vienas tokių Tamošaičių akmuo vadinamas Milžinu. Dažnai šiame krašte
akmenys ir ąžuolai vadinami milžinais.
O ar teko matyti Akmenos „Didžiąją
rėvą"? Kas nežino, tai rėva yra akmenuotas upės slenkstis. Ledynų tirpsmo
metu šiose apylinkėse buvo suformuoti
didžiuliai kloniai. Žemiausioje terasoje formavosi dabartinė upės vaga. Akmenos
upės nuolydis yra 2-3m/km, todėl upė su galinga jėga plauna dugne esančias
nuogulas ir smulkias smėlio ir molio daleles, plukdydama žemyn. Prieš „Didžiąją
rėvą“ ilgą laiką buvusi sąsmauka neleido toliau nuplukdyti išplaunamų riedulių.
Taip Akmena šioje vietoje sukrovė akmeninį slenkstį, šiandien vadinamą
„Didžiąja rėva“.
Šio krašto upių slėnių šlaitai
pasidabinę piliakalniais, pilkapiais, senkapiais – praeities liudininkais. Slėnių
kraštovaizdį paįvarina aukštapelkės. Daugybė retų rūšių augalų auga Plynosios
aukštapelkėje, kurioje įrentas pažintinis takas. Ši pelkė suteikia prieglobstį
retiesiems augalams: kupstinei kūlingei, aukštajai gegūnei, paprastajam
kardeliui, plunksninei pliusnei. Pelkės, apypelkio miškai, žolių turtingi
eglynai sudaro galimybes įvairiausiems augalams ir gyvūnams. Augalų nevalia
skinti, bet pasigėrėti jų žydėjimu, o dar geriau gamtos gidui pasakojant –
išties įdomu.
Pagramančio regioniname parke nuo seno žmogaus
gyvenimui svarbiausi buvo slėniai ir pačios upės. Paupių piliakalniai (Indija,
Pagramantis, Matiškiai...), senkapiai, pilkapiai liudija, kad ši teritorija
buvo nuo seno gyvenama.
Tad jeigu sudomino Pagramančio
regioninio parko vertybės, būtinai užsukite į naują lankytojų centrą. Čia
gausite informaciją, galėsite susitarti dėl ekskursijų po Pagramančio regioninį parką. Lankytojų
centro atidarymo renginys vyks birželio 19 d. 12 val., o nuo 9 val. visi
norintys kartu su parko direkcijos darbuotojais dalyvaus ekskursijoje po regioninio
parko įdomiausias vietas.
Kontaktinis
asmuo: Diana Rakauskaitė, Viešųjų ryšių skyriaus vedėja, Valstybinė saugomų
teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Antakalnio g. 25, LT-10312,
Vilnius; tel.: (5) 270 9048
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
 (1).png "Latvijas stikla mākslinieku darbu izstāde Līvānu TIC")
