Metalas ir granitas susijungia Algimanto Šlapiko darbuose

07.07.2015 06:00 | Lietuva

Foto: Jolita Kirkilaitė

Autors: Jolita Kirkilaitė
Avots: www.ausrosmuziejus.lt

Liepos 3 d. Chaimo Frenkelio vilos parke (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio pasiruošimo darbai – parko erdves papildė žinomo skulptoriaus, dėstytojo, šiuolaikinio meno kūrėjo Algimanto Šlapiko metalo ir granito skulptūros, kurias bus galima apžiūrėti iki rugsėjo 27 d.

Algimantas Šlapikas – kaunietis, žinomas skulptorius ir dėstytojas, šiuolaikinio meno kūrėjas, daugelio parodų Lietuvoje dalyvis, savo kūrinius plačiai eksponavęs užsienyje, bemaž visose Europos šalyse. Skulptoriaus darbai po atviru dangumi Šiauliuose žiūrovams pateikiami jau antrą kartą, prieš du metus jie papuošė X tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio erdves. Šiais metais eksponuojamos šiauliečiams dar nematytos penkios autoriaus skulptūros: „Žemės trauka“ (2014), „Volas“ (2014), „Fotomontažas“ (2007), „Universalus portretas“ (2006), „Veidu į žemę“ (2004).

Reklāma

Kūrybos pradžioje A. Šlapikas gamino skulptūras iš medžio, tačiau bėgant laikui šią medžiagą, pakankamai neatsparią gamtos pokyčiams, pakeitė metalas ir akmuo. Skulptorius atskleidžia, kad su lakštiniu plienu galima sumontuoti tam tikras figūras, tačiau jis nėra lankstus, o akmuo skulptūroms suteikia minkštumo, plastikos ir konstrasto, galima pagaminti įvairias formas, pavyzdžiui, imituoti žmogaus galvą. Tokia šių medžiagų sąsaja leidžia kurti įdomias ir įvairias figūras.

A. Šlapiko kūryba šiandien yra įdomi kaip įvairių meno patirčių sankirtos laukas, kuriame reiškiasi moderniosios skulptūros plastika, archaizmo ir tradicijos elementai, konceptualiojo meno idėjos ir socialus turinys. Darbams jis suteikia interaktyvumo, provokuoja publiką veikti ir žaisti.

„Dauguma mano skulptūrų turi tiek fizinį, tiek dvasinį kontaktą su žiūrovu, – teigia A. Šlapikas. – Pirma matomas jų mastelis, vėliau – mintis, o žiūrovų reakcija dažniausiai priklauso nuo jų asmeninių patirčių, nes skirtingi žmonės tą patį objektą mato skirtingai.“

Autorius neslepia, kad jo kūrinai yra lengvesni, nei atrodo, nes metalo konstrukcijos yra tuščiavidurės. Be to, siekiant palengvinti skulptūrų gabenimą, jos kuriamos iš atskirų dalių, kurios sujungiamos atgabenus į erdvę, kurioje jos eksponuojamos. Ne visi A. Šlapiko kūriniai yra statiški, kai kuriuos galima pajudinti ir taip įtraukti žiūrovą į tam tikrą žaidimą.

Menininkas šypsosi, kad kol turi jėgų ir minčių – kurs skulptūras, o kai energijos sumažės – užsiims kitais menais, nereikalaujančiais fizinių jėgų.

Eksponuodamas skulptūras įvairiose erdvėse autorius labiausiai nerimauja, kad jos nebūtų sulaužytos, nes tokių atvejų yra buvę. Todėl A. Šlapikas džiaugiasi, kad Chaimo Frenkelio vilos parkas yra pakankamai saugi erdvė, kurioje kūriniai gražiai susikomponuoja su aplinka.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. +370 41 43 96 75+370 41 43 96 75.