Nuo vasario
24 d. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma kunigo Antano Rimavičiaus
(1865–1933) skulptūrų paroda „Dievui ir Žmogui“.
Reklāma
Religinės
temos kūriniai sudaro didžiąją A. Rimavičiaus kūrybos dalį. Niekur nesimokęs
dailės ar drožybos amato savamokslis skulptorius, nelyginant kaimo dievdirbys,
nesitenkino vien mažomis skulptūrėlėmis, bet ėmėsi ir įspūdingą dydį (3 metrus)
siekiančių skulptūrų drožybos. Kitaip nei kaimo dievdirbių kūryboje, tarp jo
skulptūrų neišvysime tokių šventųjų kaip šv. Jurgis, šv. Izidorius, šv.
Florijonas, šv. Agota ir kitų svarbių valstiečių kasdieninės veiklos globėjų.
Kitokį temų pasirinkimą galima paaiškinti tuo, kad A. Rimavičius, būdamas
kunigas ir savo kūrinius skyręs bažnyčioms, atliepė tuo metu, t. y. XX a. I
pusėje, Bažnyčios skleistos Dievo gailestingumo ir meilės žmonijai idėją. Todėl
tarp jo kūrinių svarbią vietą užima laiminančio
Kristaus, Jėzaus maldos Alyvų kalne, Švč. Jėzaus Širdies siužetai. Nemažai kūrė ir Švč. Mergelės
Marijos, ypač Dievo Motinos su Kūdikiu, Lurdo Švč. Mergelės Marijos, Pietos
atvaizdų.
Plastine
prasme A. Rimavičiaus kūriniai balansuoja tarp liaudies meno ir bažnytinės
dailės estetikos. Figūrų monumentalumas, frontalumas, proporcijų deformacijos,
formų išilginimas, kurį pabrėžia vertikalaus ritmo rūbų klosčių linijos, jo
skulptūras sieja su Aukštaitijos dievdirbystės tradicija. Tačiau kūriniai,
kuriuose kopijuojamos barokinės bažnytinės skulptūros ar sekama jomis, rodo menininko
pastangas siekti bažnyčioms kuriančių meistrų lygį. Šiose skulptūrose drožėjas
jautriai atkartoja barokinių skulptūrų banguojančių draperijų plastiką,
grakščius judesius, subtilią veido išraišką.
Antanas Rimavičius gimė
1865 m. spalio 28 d. Šakynos ūkininko Juozo Rimavičiaus šeimoje. Pradinį mokslą
baigė Šakynos parapinėje mokykloje, vėliau mokėsi Šiaulių valstybinėje
gimnazijoje. 1884 m. įstojo į Peterburgo kunigų seminariją ir, 1890 m. ją
baigęs, trumpam atvyko į Kauną, kad būtų įšventintas kunigu. Antanas Rimavičius
kunigavo katalikiškoje Latgaloje, čia pasižymėjo kaip aktyvus ganytojas,
nagingas bažnyčių atnaujintojas. Mirė 1933 m., palaidotas Rubenėje.
Skulptūrų saugotojas ir
parodos idėjos autorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Antrojo pasaulinio karo
metais muziejaus eksponatai buvo išslapstyti daugiau nei 50 vietų. Dalis A.
Rimavičiaus skulptūrų žuvo Gilvyčiuose, bet didžiausia netektis patirta 1944
m., kai į Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos sandėlį pataikė bomba ir
sunaikino 46 medines skulptūras. Nemažai A. Rimavičiaus kūrinių liko Latvijoje
– katalikų bažnyčiose, muziejuose, daug jų žuvo,
kaip ir Lietuvoje. Kaip liudija išlikusios skulptūros, brandžiausias menininko
kūrybos periodas buvo paskutinis jo gyvenimo dešimtmetis. Sprendžiant iš jose
įrėžtų datų, skulptorius daugiausia kūrė perkopęs 50 metų.
Parodos
rengėjai: Bažnytinio paveldo muziejus ir Šiaulių „Aušros“ muziejus
Paroda
veiks iki balandžio 30 d.
Daugiau
informacijos: tel. 8 5 269 7800, el. p. [email protected].
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
.jpg "Katara - neierobežotu iespēju zeme! Itaka Latvia")
