Pasaulyje plintant COVID-19 virusui, visos aviakompanijos buvo priverstos drastiškai mažinti skrydžių dažnį arba visiškai jį stabdyti. Lietuvos aviacija taip pat susidūrė su iššūkiais - nuo balandžio vidurio neliko reguliarius skrydžius vykdančių oro vežėjų. Siekdami susigrąžinti ankstesnį veiklos tempą ir nuoseklų augimą, pagrindiniai šalies oro vartai šiuo metu sutelkė maksimalias pastangas ir veiksmus derantis su oro bendrovėmis dėl strategiškai svarbių krypčių atstatymo.
Grįžimui į įprastas vėžes būtinas maksimalus pasiruošimas
Reklāma
Siekiant užtikrinti kuo spartesnį ir efektyvesnį paslaugų teikimo keleiviams atstatymą karantinui pasibaigus, Lietuvos oro uostai jau turi pasitvirtinę pagrindines skrydžių atstatymo priemones.
Skrydžių atstatymo etape svarbiausia užtikrinti keleivių saugumą oro uoste ir skrydžio metu, vertinant visas rizikas, susijusias su COVID-19 virusu. Todėl atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos ir aviacijos organizacijų ir šalies organizacijų, atsakingų už sveikatos apsaugą, rekomendacijas, Lietuvos oro uostai kartu su oro bendrovėmis rengia saugumo priemonių paketą.
„Siekiant kuo sklandesnio skrydžių atstatymo yra paruoštas priemonių ir veiksmų planas, kuris skatins oro bendroves kuo greičiau atnaujinti skrydžius. Pirmiausia, numatėme 60 dienų ilgesnį atsiskaitymo terminą oro bendrovėms už Lietuvos oro uostuose teikiamas paslaugas, sukūrėme naują skatinimo programą skrydžių ir keleivių srauto atstatymui, taip pat pritaikėme esamas skatinimo programas oro bendrovėms, kuriomis remiantis suteikiamos nuolaidos oro vežėjams aviacinėms rinkliavoms“, - teigia Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas A. Stikliūnas.
Nemažai Europos oro bendrovių jau sulaukė pažadų iš savo valstybių dėl paramos paketo veiklos tęstinumui, dėl ko oro bendrovės patirs dar didesnį spaudimą siekti veiklos pelningumo. Tai reiškia, jog prieš atnaujinant skrydžius oro bendrovės iš naujo detaliai vertins kiekvienos krypties pelningumą ir perspektyvas, o prognozuojamos nuostolingos ar mažo pelningumo kryptys gali būti atnaujintos gerokai vėliau, t. y. po metų ar dviejų.
Pasak A. Stikliūno, dabar yra kritiškai svarbus laikas tartis su visomis suinteresuotomis šalimis – ministerijomis, verslo ir turizmo organizacijomis bei kitais partneriais – dėl papildomų priemonių pagal esamas skrydžių skatinimo programas steigimo, kurios padėtų atstatyti skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis, taip pat užtikrinti tolimesnį augimą. Tai padėtų išsigryninti ir atkurti strategiškai svarbiausias kryptis, kurių atnaujinimas teiktų pridėtinę vertę ne tik Lietuvos oro uostams, bet ir kitiems rinkos dalyviams bei visai šaliai.
„Lietuvos oro uostai pastaraisiais metais itin sparčiai prisidėjo prie šalies ekonomikos vystymo. Mes pritraukėme nemenką užsienio ar vietinio verslo investicijų dalį, kūrėme ir išlaikėme darbo vietas, todėl, tikimės, kad minėtos priemonės gali maksimaliai prisidėti skatinant aviacinės veiklos ir viso sektoriaus atsigavimą tiek trumpalaikėje perspektyvoje, t. y. pasibaigus keliavimo ribojimams, tiek ilgalaikėje – artimiausius 2-5 metus, bei toliau prisidėti prie šalies gerovės užtikrinimo“, - viliasi A. Stikliūnas.
Vertinant tarptautinių organizacijų prognozes, ekonominį šalių pasirengimą ir esamą situaciją, Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti jau gegužės viduryje, sulaukus Lietuvos Vyriausybės sprendimo panaikinti ribojimus keleiviniams skrydžiams.
Staiga pakitę pasaulinės aviacijos rodikliai smogė ir Lietuvai
Naujausia Tarptautinė oro transporto asociacijos (IATA) prognozė skelbia, kad aviacijos industrija dėl pandemijos sukeltų aviacijos apribojimų neteks 252 mlrd. dolerių pajamų ir 38 proc. viso keleivių srauto.
Finansinius nuostolius dėl susiklosčiusios padėties jau fiksuoja ir Lietuvos oro uostai. Sumažintas keleivinių skrydžių dažnis, o vėliau ir visiškas jų sustabdymas lėmė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnauta 1,104 mln. keleivių – tai yra 16,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais.
„COVID-19 virusas turėjo ir tebeturi didelę įtaką visam civilinės aviacijos verslui, įskaitant oro vežėjus, oro uostus ir kitus veikiančius subjektus visame pasaulyje. Priemonės, kurių ėmėsi valstybės, siekdamos sustabdyti viruso plitimą, susijusios su keleivių judėjimu, ir toliau turės ženklią įtaką skrydžių srautų bei keleivių skaičiaus mažėjimui, kol nebus sustabdytas viruso plitimas.
Šiuo metu šalies oro vartai aptarnauja krovininius skrydžius, keleiviniai skrydžiai nėra vykdomi. Iš naujo persvarstėme savo skrydžių plėtros strategiją, dabar turime atlikti namų darbus ir efektyviai įgyvendinti skrydžių grąžinimo planą Lietuvos oro uostuose. Tai padės atstatyti aviacijos veiklą Lietuvoje ir tokiu būdu skatinti tiek patį aviacijos sektorių (antžeminio aptarnavimo, aviacinių paslaugų bendroves ir kt.), tiek susijusius sektorius – turizmo, tarptautinės prekybos, užsienio investicijų ir kt.“, - teigia A. Stikliūnas.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių. Šio žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 76 reguliariosiomis kryptimis į 51 miestą 26 šalyse.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
.png "Eksotiskie ceļojumi Latvia Tours")
pix-LAT.3860.gif)
