Autors: Dovilė Stadalninkaitė
Avots: BVRG Burson-Marsteller Affiliate
Uostamiesčio alaus darykla „Švyturys“ per metus skyrė 13 700
EUR paramą Kuršių nerijos mišką nusiaubusio gaisro likvidavimui ir jo prevencijai.
Pernai už skirtas lėšas buvo įsteigti keturi nauji etatai kopų saugojimo ir
tvarkymo darbams, šiemet gaisrų prevencijos darbai bus tęsiami.
„Mes,
kaip uostamiesčio aludariai, jaučiame didelę atsakomybę padėti saugoti ir
puoselėti tokias svarbias mums vietas kaip Kuršių nerija. Todėl įvykus nelaimei
stengėmės sureaguoti nedelsdami ir padėti ne tik finansiškai, bet ir kartu su
„Švyturio“ daryklos darbuotojais tiekdami vandenį gaisrui gesinti. Tikimės, kad
prisidėsime apsaugodami miškus nuo tokių nelaimių ateityje“, – sako bendrovės
„Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Reklāma
Nuo pernai balandį įvykusios
nelaimės iki 2014 metų pabaigos, „Švyturys“ skyrė po 5 litų centus (0,014 EUR) nuo kiekvieno parduoto
„Memelbrau“ alaus butelio bei taurės: iš viso surinkta 5 000 EUR. Planuojama,
kad ši parama iki vasaros sezono pradžios bus panaudota naujoms rūkymo vietoms įrengti. Jos
padėtų išvengti dažniausios miškų gaisrų priežasties – neatsakingai numestų
nuorūkų. Iki šiol vasaros sezono metu rūkymo vietos būdavo numatytos tik
paplūdimiuose. Šiuo metu svarstoma, kad rūkymo vietos galėtų atsirasti ir prie
visas Neringos gyvenvietes jungiančio dviračių tako.
„Švyturio“
paramos lėšos nukreiptos į prevenciją, mat miško atsodinimo darbai dar negali
būti vykdomi. Degimvietė bus atsodinama tik 2016 metais. Taip nuspręsta dėl atliktų
eksperimentų, kurie parodė, kad atsodinimo darbai anksčiau negali būti vykdomi.
Aplinkosaugininkai teigia, kad iškart po gaisro, veikiamas aukštų temperatūrų,
suaktyvėja grybas Pūstasis gniaužtenis. Jis džiovina medžius ir ypatingą žalą
daro sodinukams. Kuomet šis grybas neturi kuo maitintis, jis aprimsta ir,
praėjus ne mažiau kaip metams po gaisro, galima pradėti miško atsodinimo darbus.
Jie trunka trejus metus.
Keturi kopų sargai
„Kuršių
nerija yra labai svarbus visos šalies gyventojų turtas, kuriam išsaugoti reikia
milžiniškų žmogaus pastangų. Ypatingu išbandymu Neringos bendruomenei tapo pernai
kilęs gaisras – jo metu išdegė net 130 ha miško. Džiugu,
kad „Švyturio“ pagalbos sulaukėme ne tik gesinant gaisrą, bet ir likviduojant
jo pasekmes bei vykdant tolimesnę prevenciją. Ši pagalba neįkainojama“, –
teigia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
„Švyturys“
iš karto po nelaimės skyrė 8 700 EUR paramą, kuri buvo
panaudota tolimesniam miškų saugojimui ir prevencijai. Ši parama
suteikta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, lėšas panaudojusiai
Naglių bei Grobšto gamtos rezervatuose budėjusių kopų sargų atlyginimams bei
rudenį vykdytiems sumedėjusios augmenijos šalinimo darbams.
Keturi
kopų sargai tvarką palaikė ir jautrią Kuršių nerijos aplinką nuo nedrausmingų
poilsiautojų saugojo vasaros mėnesiais. Anot
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovės Aušros Feser, be kopų sargų indėlio Naglių gamtos
rezervatas tūrėtų būti uždarytas, nes be priežiūros būtų nutryptos aplink
esančios kopos.
„Švyturys“
nuolat rūpinasi Kuršių nerijos miškų gerove. 2006 metais Smiltynės mišką
nusiaubus gaisrui, „Švyturys“ ir LRT inicijavo labdaros akciją ir koncertą
„Atgaivinkime Smiltynę“, kurios dėka miško atkūrimui buvo surinkta daugiau kaip
29 000 EUR. Už juos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įsigijo
mineralizuotų juostų suarimui bei miško darbams skirtą traktorių ir kitą
įrangą. Tuomet „Švyturio“ darbuotojai, kartu su LRT televizijos ekrano
žmonėmis, išdegusiuose plotuose vietoj kalnapušių pasodino kelis tūkstančius
berželių ir pušelių. Po gaisro Smiltynėje per kelis metus atkurta per 50
hektarų miško.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.