Autors: Vaida Armonaitė
Avots: www.etnocentras.lt
2015 m. gegužės 29 d. 18.00
val. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10) šv. Mišių metu ir
po jų kviesime įsijungti į tradicinius giedojimus „Giedame švč. Mergelei
Marijai“. Minint Etnografinių regionų metus drauge su folkloro ansambliu
„Kupolė“ (vad. Daiva Bradauskienė) giedosime
kantičkines giesmes iš Dzūkijos regiono. Renginį ves kunigas dr. Saulius
Stumbra.
„Amžių
bėgyje Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir
žmogus sukūrė. Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia
gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas.“ (J.V.) Mojavų arba gegužinių
kilmė labai sena, jau nuo V a. rasime bandymų gegužės mėnesį skirti Mergelės
Marijos garbei. Pirmasis gegužę paskirti Marijai sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (XIII a.).
Italijoje šio pamaldumo pradininkais buvo šventieji Pilypas Nėris ir Karolis
Boromėjus (XVI a.). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai,
sumanė juos sujungti aukštesniems tikslams. Eidami nuo savo oratorijos iki
Didžiosios Marijos bazilikos Romoje linksmai giedodavo Marijos litaniją
prijungdami giesmių. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo
nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi. 1853 m.
gegužinės pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje, Seinų katedroje (dabar Lenkijoje). Jų pradininku laikomas
prel. Butkevičius. Galima manyti, jog Žemaitijoje šios pamaldos atsirado
anksčiau nei Vilniuje, nes vysk. M.
Valančius bičiuliavosi su minėtu prelatu, tuoj jas įvedė šiame krašte, o
Vilniuje suskambo tik 1898 metais. Mojavų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“
yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu. Dera
pastebėti, jog šios giesmės daugiau neturi nei viena kita pasaulio šalis, ji
giedama tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės labai populiarios, ypatingos, nes
pasibaigus maldai pasklisdavo daina, sukdavosi rateliai.
Reklāma
Svečiai
iš Kauno folkloro ansamblis „Kupolė“ kvies įsijungti į giesmes, kurias
ansamblio nariai, vadovaujami ilgamečio ansamblio vadovo Antano Bernatonio,
surinko ir užrašė ekspedicijose. Ne vienerius metus organizatorių puoselėjamas
tradicinių giedojimų ciklas, kuriam ruošiantis atsižvelgiama ne tik į liturginius laikotarpius, bet ir į
regioniškumą. Renginys vyks ne įprastoje Klaipėdos etnokultūros centro salėje,
bet Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10).
Nemokamai
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
