Ūkio ministerija Vilniaus rotušėje jau ketvirtą kartą surengė Lietuvos turizmo forumą "Lietuvos turizmas: sukaupta patirtis, nūdienos iššūkiai ir ateities prioritetai". Tai jubiliejinis renginys, skirtas nepriklausomos Lietuvos turizmo 25 – mečiui paminėti. Pirmą kartą forumų istorijoje į bendrą diskusiją įsitraukė ir užsienio šalių ekspertai bei įvairių Lietuvos organizacijų atstovai.
Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, per 25-erius nepriklausomos Lietuvos metus sukurtas šalies turizmo potencialas pastaraisiais metais vis labiau stiprėja. Pernai turistų skaičius išaugo daugiau nei 8,2 procento, o turizmas sudarė 4,8 procento šalies bendrojo vidaus produkto. Be to, turizmo eksportas sudarė 24 procentus visų paslaugų eksporto, o turizmo sektorius sukūrė 4,4 procento visų šalies darbo vietų. Europos ir pasaulio žiniasklaida, tarp jų "Lonely planet", BBC, "Forbes", "Huffington Post", Lietuvą įtraukė tarp rekomenduotinų aplankyti vietų. Lietuva iškovojo teisę vadovauti Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos Europos regiono komisijai, 2016 m. Vilniuje organizuoti Pasaulio turizmo organizacijos Europos komisijos 60-ąjį posėdį.
Reklāma
Per forumą kalbėjusi ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, apžvelgė Lietuvos turizmo svarbiausius iššūkius: turizmo sektoriaus reglamentavimą, kelionių organizatorių atsakingumą, turizmo rinkodarą, pramogų ir laisvalaikio paslaugų infrastruktūrą.
Forumo dalyviai palaikė Europos kaimo turizmo asociacijos vadovo Klaus Ehrlich teiginį, kad kiekviena šalis privalo užtikrinti tinkamas sąlygas atvykstančių turistų srautų augimui, skatinti juos išleisti kuo daugiau pinigų ir sugrįžti dar kartą. Jam pritarė ir Švedijos turizmo inovacijų centro vadovas Jan Lundin, kuris likus savaitei iki forumo specialiu vizitu atvyko į Lietuvą, kad ištirtų mūsų turizmo produktus ir jų kokybę.
Tradicines turizmo paslaugas siūlančio verslo – viešbučių, kaimo turizmo sodybų, atstovai išsakė matantys kylančią licencijų neturinčių paslaugų tiekėjų konkurenciją. Akcentuota, kad konkurencija yra sveikintinas dalykas, skatinantis paslaugų tiekėjus gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
"Air BnB" atstovas Tomas Grižas padėkojo Ūkio ministerijai, kad ši pirmoji sukvietė tiek auditorijos ir iškėlė viešai diskusijai tokią aktualią temą – verslo modelį, kuris neišvengiamai ateina į rinką, skatinamas skaitmeninių technologijų. Žmonės internete randa ivairesnių ir idomesnių paslaugų, kurių nepasiūlo tradiciniai turizmo paslaugų teikėjai. Be to, atvykę užsieniečiai ir apsistoję pas žmones gali geriau pažinti šalį ir vietinę kultūra, įsilieti į bendruomenę.
Pasak Evaldos Šiškauskienės, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, šiuo metu Lietuvoje apgyvendinimo paslaugas siūlo 382 klasifikuoti viešbučiai ir 1000 internetu nuomojamų butų. Jos siūlymu, apgyvendinimo patalpų nuomotojai internetinėje erdvėje turėtų turėti higienos pasą ir priešgaisrinės apsaugos taisykles atitinkančius dokumentus. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė stebėti ir kontroliuoti bendrą situaciją rinkoje. Be to, turi būti sudaryta galimybė apskaityti atvykstančiuosius ir gyvenančius nuomojamuose internetu būstuose, kitaip Lietuva neturės tikros statistikos, kiek iš tiesų turistų apsilanko šalyje.
Nuogąstauta, kad internetu paslaugas teikiantys asmenys privalo būti atsakingi, išsikelti aukštus veiklos tikslus ir juos nuosekliai įgyvendinti. Taip pat turistams siūlomos apgyvendinimo patalpos privalo atitikti visus saugumo reikalavimus ir būti apdraustos.
Europos turizmo verslo asociacijų vadovai sakė, jog dalijimosi ekonomikos idėja nėra nauja Europoje. Tačiau įvedant tarpininką, skaitmeninė revoliucija tai atvedė į naują lygį, o internetinę platformą – į sandorius. Nors kai kurie tai mato kaip grėsmę ir taisyklių nepaisymą, kiti – kaip perspektyvią galimybę.
Žygimantas Mauricas, NORDEA banko vyriausias ekonomistas, pastebėjo, kad užsienio turistai Lietuvoje išleidžia daugiau pinigų nei lietuviai užsienyje. Vis dėlto Lietuva didžiąją dalį pajamų turizmo sektoriuje gauna iš kaimyninių šalių, tuo tarpu tolimesnės šalys, pavyzdžiui Skandinavija, – vis dar neišnaudotas potencialas.
Taip pat ekonomistas pastebi, kad mažą Lietuvos žinomumą tarp kitų žemynų gyventojų sąlygoja užsieniečiams sunkiai ištariamas mūsų šalies pavadinimas. Ž. Mauricas neatmetė galimybės, kad norint didinti mūsų šalies žinonumą jį būtų galima keisti, tačiau tai – sudėtingas ir daug derybų reikalaujantis procesas. Forumo dalyviai noriai įsitraukė į diskusiją, kokį Lietuvos pavadinimą galėtume vartoti.
Gausiai susirinkusius forumo dalyvius sveikino aukščiausiosios Lietuvos valdžios atstovai. Pranešimus skaitė pranešėjai iš Lietuvos ir užsienio šalių – Vokietijos, Švedijos, Belgijos, Ispanijos.
Forume dalyvavę daugiau nei 250 Lietuvos turizmo visuomenės atstovų priėmė forumo rezoliuciją, kurioje akcentuojama turizmo svarba šalies ekonomikai ir rekomenduojama turizmą įtraukti tarp prioritetinių ūkio šakų, skatinti Lietuvos pasiekiamumą oro ir jūrų transportu. Taip pat Lietuvos turizmo rūmų atstovai pasiūlė, kad Seime būtų įkurtas komitetas turizmo reikalams tvarkyti ir skirti valstybiniai biudžetai turizmo rinkodaros rėmimui. Tiek paslaugų tiekėjai, tiek vartotojai sutarė laikytis sąžiningo verslo principų.
Renginio pabaigoje vyko iškilminga Lietuvos turizmui nusipelniusių asmenų apdovanojimo ceremonija. Ūkio ministras Evaldas Gustas jiems įteikė padėkas ir proginius, Lietuvos turizmo 25 – mečiui kurtus, 24 karatų aukso ženklelius. Už svarų indėlį Lietuvos turizmui apdovanojimai įteikti UAB "Senamiesčio gidas" direktoriui Jonui Ignatoniui, profesorei Aidai Mačerinskienei, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentui Linui Žabaliūnui, viešbučio "Radisson Blu Lietuva" generaliniam direktoriui Kęstučiui Kazlauskui, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentui Artūrui Vainorai, buvusiam Valstybinio turizmo departamento direktoriui Alvičiui Lukoševičiui, kelionių agentūros "Kelionių laikas" vadovei Ilonai Jozėnienei, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentei Evaldai Šiškauskienei bei UAB "Taiga Euro Baltika" direktoriaus pavaduotojai Skaidrai Kulakauskienei.
