Foto: Klaipėdos etnokultūros centras
Autors: Vaida Vičinskienė
Avots: www.etnocentras.lt
2015
m. gruodžio 5 d. 15.00 val. kviečiame į Klaipėdos etnokultūros centrą (Daržų g.
10), kur susitiksime su etnologe Nijole Marcinkevičiene ir Vida Mališauskiene.
Popietės metu sužinosime apie vienų iš seniausių lietuvių švenčių - Kūčių ir
Kalėdų - tradicijas ir simbolius. „Kūčių vakarienė su 12 apeiginių valgių,
šienas po staltiese, kalėdaičio laužymas, tikėjimai nuspėjantys ateitį ir t.t.
būdinga tik Lietuvai ir artimiausioms jos kaimynėms. Nepraraskime šio
išskirtinės ilgiausios metų dienos minėjimo tradicijos“ - kviečia N.
Marcinkevičienė. Etnologės pasakojimą vaizdžiai papildys V. Mališauskienės
paruošti tradiciniai Kūčių patiekalai. Taip pat galėsite išgirsti ir apie
advento vainiko, eglutės puošimo prasmę, apie pagrindinius Kalėdų dienos
papročius.
Kūčios – viena seniausių lietuvių
švenčių, švenčiama pagal saulės kalendorių. Tai nakties šventė, o svarbiausios
apeigos pradedamos vakare. Tai ne tik seniausia, bet viena labiausiai
išsilaikiusių švenčių. Gal todėl,
kad tai kamerinė – tik šeimos
šventė. Šventas laikas – vakaras, šventės vieta – namai (užstalė). Tai leido
didesnei daliai Lietuvos gyventojų išvengti aktyvaus praėjusio amžiaus
aktyvistų persekiojimų.
Reklāma
Šio vakaro apeigyne labai ryškus
lietuvio agrarinis pradas ir mirusiųjų kultas. O lietuviui pagarba žemei ir
mirusiems – gyvenimo norma. Tai perduodama iš kartos į kartą ir tapę
pasaulėžiūriniu įsitikinimu, kad palaikymas tradicijų lemia žmogaus, šeimos
gyvenimo kokybę. Pvz.: jei ant stalo bus dvylika tradicinių patiekalų, visų
paragauta, tai ir metai bus sotūs. Jei prie stalo susės visa šeima, tai tikima,
kad visus metus gyvens draugiškai ir pan.
Išlikę pagrindiniai šio vakaro simboliai
– tam tikri šventės ženklai, turintys sukaupę savyje pagrindinį apeigų krūvį
(patiekalai, balta staltiesė, šienas, eglė, ugnis...), kuria ypatingai sakralią
aplinką. Kai kuriems žmonėms šie simboliai sąmoningai, kitiems intuityviai per
pasąmonę, įkvepia tikėjimą, kad Kūčių vakarienėje „dalyvavę“ daiktai-simboliai turi
gelbėjišką funkciją, ir gali padėti sudėtingose gyvenimiškose situacijose.
Pvz.: ant Kūčių stalo pabuvęs šienas gelbsti nuo išgąsčio ligų, staltiesė geba
sulaikyti audros debesis ir pan.
Kūčių vakarienės tradicija palaiko tam
tikrą socialinę discipliną. Pavyzdžiui, nepriklausomai nuo turtinių galimybių
visi privalo valgyti tradicinius, sąlyginai paprastus, pasninkinius valgius.
Tradicija „reikalauja“, kad turintys obuolių, medaus ir kitokių produktų,
privalo jais pasidalinti su vargingesniais. Šio papročio moralas – visus metus
nepritruks davusiojo (paaukojusiojo) šeimai šių gėrybių... Garbe laikoma prie
Kūčių stalo pasodinti seną vienišą žmogų, pasikviesti visų pamirštą kaimyną ir
pan. Moralas – metai bus sėkmingi, niekas iš šeimos nemirs.
Šio vakaro tikėjimai, būrimai daugiausia
remiasi analogijomis – ieškoma panašumo ir priklausomybės ryšio su norimu
rezultatu. Pavyzdžiui, jei pavyks slapčia prisilaižyti medaus, gyvenimas bus
saldus, t.y. kitais metais netruks džiaugsmų ir meilės... Apeiginė Kūčių vakarienė
mūsų Lietuvos tradicinės kultūros perlas. Kūčių vakarienė su 12 apeiginių
valgių, šienas po staltiese, kalėdaičio laužymas, tikėjimai nuspėjantys ateitį
ir t.t. būdinga tik Lietuvai ir artimiausioms jos kaimynėms.
Tai projekto „Tradicija šeimai“, iš
dalies finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos, renginys.
Klaipėdos etnokultūros centro informacija
tel. (84 6)312113
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
