Autors: Armands Kocinš
Avots: Travelnews.lt/Newizv.ru
Skonio receptoriai – tai nuostabi duomenų bazė mūsų atmintyje. Tolimuose kraštuose paragautas specifinis patiekalas gali vėliau priminti mums apie pasakišką kelionę geriau nei nuotraukų albumas. Šį kartą siūlome Jums kartu su mumis pažvelgti į Azijos kulinarijos pasaulį.
Japonija
„Kartą vieno kaimo valstiečiai, pardavę gerą ryžių derlių ir iš to praturtėję, ėmė gerti sakę ir linksmintis. Šaudymo iš lanko varžybų metu jie iš virtų grūdų pasidarė didelį rutulį, jį suplojo ir pasigamino taikinius. Dėl to įsižeidęs javų dievas pavirto į baltą paukštį, pakilo į dangų, graudžiai paskutinį kartą pažiūrėjo į kaimiečius ir nuskrido. Nuo to laiko žemė buvo nederlinga, o gyventojai, pragėrę visus likusius pinigus, nuskurdo, kadangi nebegalėjo nieko užsiauginti“. Taip pasakoja sena legenda. Šiandien pasaulyje kažin ar rasime darbštesnę ir gamtą labiau gerbiančią tautą negu japonai. Visa jų tautinė virtuvė pritaikyta metų laikų kaitai. Traškūs, kvapnūs bambuko ūgliai – tai atėjusio pavasario ženklas, lotoso šaknys geriausios vėlyvą rudenį, keptas ungurys sugrąžina jėgas karštą vasarą, o žiemos metu stalus papuošia mandarinai ir nedideli dubenėliai su smulkiais akmenėliais, tarp kurių įsmeigti popieriniai ar šiaudiniai skėtukai, kurie primena senąjį japonų valstiečių paprotį – lietaus metu dėvėti ryžių šiaudų apsiaustą ir naudoti šiaudinį skėtį. Senosios kulinarijos tradicijos Japonijoje garbinamos iki šiol, o tradiciniai japonų valgiai – suši, sašimi, tempura, miso sriuba ir kt. – šiandien plačiai žinomi ir valgomi jau didelėje pasaulio dalyje.
Indija
Indų virtuvė – visų pirma tai didelė patiekalų įvairovė su kariu – kario sriuba, kario daržovės, Dal karis (valgis iš mėsos ir pupelių) ir tt. Karis papuošia ne tik šventinius vakarėlius, bet ir apeiginius pietus bei vakarienes, karis pradžiugina ir per Holi (indų šventė, panaši į mūsų Valentino dieną), ir religines Prasado vaišes. Nepaisant to, kad išvertus iš hindi kalbos „karis“ reiškia viso labo „padažas“, kario valgiai visgi yra labai sotūs. Tik įsivaizduokite, kaip „atsiranda“ kario mėsa: pirmiausia ant ugnies čirška smulkiai supjaustyti svogūnai ir česnakai. Po trijų ar keturių minučių pridedami kubeliais supjaustyti pomidorai bei juostelėmis supjaustyta aviena. Tada viskas gerai iškepama ant didelės ugnies, galiausiai dar pridedama druska ir jogurtas. Indų virtuvė taip pat garsėja riešutuose kepta aviena, Tanduri žuvimi, molinėje krosnyje kepta paukštiena, kiauliena bei daržovėmis.
Kinija
Būtent kinai išrado šaukštus, šakutes ir peilius – jau prieš 1,5 tūkstančius metų Kinijoje šiuos įrankius imta daryti iš medžio ir kaulų. Būtent kinai „išmokė“ italus gaminti raviolius, o prancūzus – išgarsėjusią Bujabes sriubą. Ir, galiausiai, būtent kinai paskelbė, kad „geram virėjui tinka viskas, išskyrus mėnulį ir jo atspindys vandenyje“. Ir tikrai – kinai mėgsta ir sojos pupeles, ir kiaulieną su smulkintu imbieru, ir pekinišką anties kepsnį. Žinoma, dar reikia paminėti ir „supuvusius“ kiaušinius (juos aptepa kalkėmis ir užkasa žemėje keliems mėnesiams), marinuotus ančių liežuvius bei kregždžių lizdus su prieskoniais. Tačiau visų egzotiškiausia yra Guandun provincijos kulinarija, – čia per šventes svečiai vaišinami patiekalu, kuris vadinasi „Drakonas, tigras ir feniksas“. Jis gaminamas iš katės, vištos ir gyvatės mėsos, pridedant dar keletą taurių mėlynojo vyno ir gyvatės skrandžio rūgšties. Kinijoje populiarūs tokie valgiai, kurie europiečiams atrodo nesuderinami: žuvies skonio mėsa, vaisių skonio žuvis ir tt. „Teisingai paruoštas patiekalas gali turėti bet kokį skoni, tik ne savo natūralų, – tai jums pasakys bet kuris virėjas, – „antraip nėra suprantama, kodėl apskritai su produktais buvo kas nors daroma virtuvėje“.
Pietų Korėja
„Kurgi jūs einate?“ – Korėjoje įprasta taip klausti visiškai svetimo žmogaus. „Ar Jūs jau pietavote?“ – iš karto seka kitas klausimas. Ir damos, ir profesoriai per pietų pertrauką nesivaržo paplepėti apie czokoggi-bokum (tirštą sriubą iš kiaulienos ir grybų) arba kriaušių chvačai (deserto rūšis). Kaip sako korėjiečiai: „Japonai valgo akimis, kinai burna, o šios išminties savininkai - skrandžiu“. Vieniems gali būti svarbiau, kaip valgis atrodo, kitiems – koks jo skonis, o korėjiečiams ne mažiau svarbus ir porcijų dydis. Taip, vietiniai patiekalai numatyti tikriems apsirijėliams. Korėjoje jums gali tekti suvalgyti ne mažiau penkių patiekalų iš karto: pap (ryžius) jums patieks atskiriame giliame dubenėlyje, o aplink jį ant mažų lėkštučių išsidėstys visa eilė tautinių kimčhi salotų. Jie gaminami daugiausia iš daržovių, tačiau tradiciniai kimčhi yra ne kas kita kaip marinuoti kiniški kopūstai (specifinė daržovė, primenanti kopūstus). Tiesa, šiais laikais kimčhi jau gaminamas iš įvairių daržovių: morkų, ridikų, salierų, agurkų, kai kada dar pridedamas imbieras, svogūnai, grybai, mėsa.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
