Sulig metų virsmu išsipildė nuo 2005-ųjų puoselėta idėja: tapome Europos kultūros sostine. Sykiu, kaip Lietuvoje įprasta, – vidaus rietenos iš ūkio srities viesulu persimetė į kultūros sektorių, o santrumpa VEKS (Vilnius – Europos kultūros sostinė) tautos lūpose tapo keiksmažodžiu, kaip, tarkime, – LEO LT. Suprask: vagys, parazitai, pinigų plovėjai.
Kaip įprasta Lietuvoje, susidūrus kelioms interesų grupėms, vėl užsimota perkėloje keisti arklius, t. y. jau pradėtą įgyvendinti nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, kurią LR Vyriausybė patvirtino 2008 m. vasario 6 d. Pakeistas ir tame pačiame nutarime nr. 150 Vyriausybės numatytas biudžetas, kartu su juo keičiama programa, institucijos ir t. t.
Reklāma
Aritmetikos klaida?
„Vilnius – Europos kultūros sostinė“ tinklalapyje yra nuoroda „Geros žinios“. Elonos Bajorinienės, VšĮ VEKS direktorės, klausiu, ar jie dar turi kokių nors gerų žinių dabar, kilus visiškai sumaiščiai. (Pasak redakcijai žinomo šaltinio, vakar popiet, kai tekstas buvo parengtas spaudai, VšĮ VEKS aplankė Ekonominė policija, o trečiadienį naujoji VEKS valdyba žodžiu pasiūlė iki ketvirtadienio, vakar dienos, atsistatydinti vienai iš įstaigos vadovių. Esą, jei nurodymo nebus laikomasi, bus imtasi tam tikrų priemonių.)
„Gerų žinių turim, jei kalbame apie sausį. Gera žinia buvo VEKS atidarymas, geros žinios – apie sausio programą. Vien šią savaitę prasidėjo trys projektai. Ir čiuožykla veikia, žmonės čiuožia. Ir į Pirosmanio darbų parodą driekiasi eilės“, – vardija p. Bajorinienė.
O toliau, sako ji, „daugiau klausimų negu atsakymų. Dėl 40% sumažinto programos finansavimo tenka tik konstatuoti apgailėtiną padėtį. Biudžetą Vyriausybė patvirtino 2008-ųjų vasarį ir iki pat metų pabaigos vis renginiai ir projektai, daugybės institucijų darbas Lietuvoje ir kitose šalyse buvo vykdoma orientuojantis būtent į tą biudžetą“.
„Man nesuvokiama, kurioje vietoje buvo padaryta aritmetikos klaida ar dar kas nors atsitiko, kodėl Kultūros ministerija formuojant biudžetą Seimui pasiūlė 25 mln. Lt, nors pati dalyvavo rengiant Vyriausybės nutarimą dėl VEKS finansavimo ir puikiai žinojo, kad jame iš Kultūros ministerijos buvo numatyta skirti 41,888 mln. Lt. Nežinau, kas gali atsakyti į šį klausimą, kaip atsitiko, kad suplanuotas perpus mažesnis biudžetas, nei numatytas Vyriausybės nutarime. Ko tada verti Vyriausybės nutarimai?“ – retoriškai klausia p. Bajorinienė. Jos įsitikinimu, tai nėra sumažinimas, kurį būtų galima nurašyti ekonomikos krizei, sumažinimas ne iš solidarumo ir ne iš poreikio visiems vienodai veržtis diržus.
„Viskas čia susiję, kompleksiška: ir politiniai karai, ir pinigai, – mano Audronis Imbrasas, VšĮ „Menų spaustuvė“ ir Lietuvos šokio informacijos centro direktorius. – Tai, kas vyksta dabar, rodo, kad su kultūra galima daryti bet ką, kad negalimi jokie įsipareigojimai daugiau nei pusmečiui į priekį, o jeigu yra rinkimai, jokių projektų po jų geriau neplanuoti.“
Tarp įvairių versijų, kodėl biudžetas buvo taip sumažintas, gyva ir tokia: Kultūros ministerija tiesiog padarė aritmetikos klaidą, – procentus apskaičiavo ne nuo tos sumos.
„Tikrai nepagrįstas gandas, – VŽ „Savaitgaliui“ sakė Viktorija Vaitiekutė, kultūros ministro patarėja, naujojo VšĮ VEKS valdymo organo – valdybos pirmininko pavaduotoja. Tokios klaidos, kai „pametami milijonai, atsirasti negalėjo“.
VšĮ vadovė mano: toks mažinimas reiškia, kad „programa Kultūros ministerijos ir politikų akyse nebėra prioritetinė, nacionalinė“.
„Juk ne Europos Komisija (EK) Lietuvos prašė, kad 2009 m. ji taptų Europos kultūros sostine, o pati Lietuva prašė EK, stengėsi ir kovojo nuo pat 2005 m.“, – svarsto p. Bajorinienė. Pro EK akis lietuviškos grožybės nepraslydo: šią savaitę EK pareiškė apgailestaujanti, kad Lietuva perpus sumažino „Europos kultūros sostinės“ (EKS) programos biudžetą.
Juolab kad Lietuvos paraiškoje EK buvo numatyta, jog šalis, besirengdama tapti EKS, 2005–2010 m. laikotarpiui skirs 467 mln. EUR. Iš jų 442 mln. EUR – infrastruktūrai, 28 mln. EUR – programos biudžetui. Beje, Liverpulio, kurio meras metų pradžioje EKS estafetės lazdelę perdavė Vilniaus merui Juozui Imbrasui, investicijos į miesto ir regiono infrastruktūros plėtrą per 2003–2008 m. buvo 4 mlrd. GBP, į kultūros projektus – 106 mln. GBP. Taikydami pasaulyje įprastas, o mums vis dar nežinomas metodikas britai apskaičiavo, kad Liverpulio miestas ir apylinkės 2008 m. iš EKS programos turėjo 800 mln. GBP ekonominės naudos.
Kas to vaiko auklės
Net ir prakutusiam kultūros vartotojui, sumaniusiam bent apgraibomis suprasti, kas gi iš tiesų vyksta, Dievaži, galva sukasi: valdybos ir tarybos, ekspertai, stebėsenos komisija, ministerija, savivaldybė... O virš visų sklando baisusis VEKS'as, Naujametę naktį iššaudęs mūsų, t. y. mokesčių mokėtojų, milijonus į dangų, surengęs „amžiaus koncertą“ su Bjork. Ir t. t.
„Rengiantis tapti 2009-ųjų kultūros sostine buvo sukurta institucija, VšĮ VEKS, kurios vaidmuo pagal statusą turėjo būti labai didelis – parengti ir įgyvendinti programą. Bet paaiškėjo, kad šita institucija neturi tam tinkamų įgaliojimų ir įrankių, kad ji neturi viešojo administravimo funkcijų ir yra tik viena iš vykdytojų“, – sako p. Bajorinienė. VšĮ steigėjos yra Kultūros ministerija (KM) ir Vilniaus savivaldybė. Šios dvi institucijos, LR Vyriausybės nutarimu, yra atsakingos už nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ įgyvendinimą.
Tačiau kaip atsitiko, kad paradui vadovauja ir mūsų milijonus į kairę dešinę švaisto viešoji įstaiga?
„Tai netiesa, – sako p. Bajorinienė. – Užteko vieno momento – sutapo programos ir įstaigos pavadinimas, kad dalykai būtų pradėti painioti. Nesakau, kad sąmoningai tai buvo padaryta, gal ne. Tačiau visi pradėjo tapatinti VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ su nacionaline programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, nors per VšĮ administruojama labai nedidelė dalis lėšų.“
Pašnekovė pateikia pavyzdį: Vyriausybės nutarime įvardijama, kad VEKS (ne viešosios įstaigos, o programos) 2008–2010 m. numatytas biudžetas yra 300 mln. Lt. 2/3 šios sumos skirta infrastruktūros projektams (taip, jie, pasirodo, vykdomi, naujos kultūros erdvės kuriamos, tik mes apie tai nieko nežinome), su kuriais VšĮ nieko bendra neturi, ir 1/3 – (105 mln. Lt) – renginių programai, rinkodarai ir komunikacijai. Iš šios dalies 2008 m. VšĮ VEKS gavo 19.926.680 Lt – programai, parengiamiesiems 2009 m. darbams, rinkodarai ir komunikacijai, t. y. – 6,64%. Tik Lietuvoje 2008 m. vykdytiems programos projektams buvo skirta 15,289 mln. Lt, iš jų VšĮ VEKS teko 5,53 mln. Lt – 36%.
Didžiausia bėda, sako p. Bajorinienė, kad „iki šiol nėra vienos įstaigos, turinčios pakankamus įgaliojimus stebėti, kaip vyksta darbai – rengiant programą, kuriant infrastruktūrą. Kur nors pagaliau turi būti susitarta, kas visa tai prižiūrės ir kas prisiims atsakomybę“.
PVM ir kiti stebuklai
Taigi jeigu, imant apytiksliai, VšĮ disponuoja 1/3 programai skiriamų lėšų, vadinasi, kitą programos dalį finansuoja Kultūros ministerija? Kur čia logika? O logika, pasirodo, – pridėtinės vertės mkestis (PVM). Kultūros ministerija su projektų vykdytojais gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis. Tačiau VšĮ pagal įstatus paslaugas gali tik pirkti, žinoma, mokėdama PVM. Sykiu kyla ir didžioji maišatis: vieni projektai, be PVM, finansuojami ministerijos, kiti – su PVM, – viešosios įstaigos.
„Vieni lygūs, kiti lygesni. Tie vykdytojai, kurie „eina“ tiesiai per Kultūros ministeriją – Filharmonija, Operos ir baleto teatras, biudžetininkai, PVM nemoka, o visi tie „nepriklausomybininkai“ turi mokėti, – kalba p. Bajorinienė. – Šitai atvedė prie dalybų, kokie projektai turi būti finansuojami tiesiai per KM, o kokie per – mus.“
Tokį sprendimą, pasak VšĮ vadovės, priėmė dalininkai – Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė, taryboje apie tai irgi buvo diskutuojama.
„Čia reikėjo kurti ne VšĮ, kuri nė piršto negali pajudinti be viešųjų pirkimų, tačiau ministerija sudarinėja sutartis. Funkcionuoja dvi skirtingos projektų finansavimo sistemos“, – sako pašnekovė. Jos žodžiais, su atidarymo renginiais buvo ta pati schema: Gerto Hofo fejerverkai ir lazeriai buvo ministerijos projektas, ir PVM jie nemokėjo, o VšĮ VEKS kuruojamas „Spragtukas“ – mokėjo.
„Ne VšĮ šitą sistemą sukūrė. VšĮ visąlaik sakė: turi būti institucija, kuri matytų viską“, – sako p. Bajorinienė.
Hofo projekto sąmatos ji nekomentuoja. „Hofo sutartis buvo sudaryta su Kultūros ministerija, išties – net ne Hofo, o VšĮ „Effectus Eventus“, tačiau, kad ir kaip būtų, tai nėra tie 3 eskaluojami milijonai, o 1,96 mln. Ir apie 40% šios sumos liko Lietuvoje, per mokesčius ir įsigytas paslaugas.
Tai kas mums, tiems irzliems mokesčių mokėtojams, paaiškins pagaliau, kas iš tikrųjų tą muziką užsako. „Mes, kaip įstaiga, kaip prašėme, taip tebeprašome nepriklausomo finansinio audito, kuris išsklaidytų visas tas kalbas. Bet gal patogu jo nedaryti?“ – stebisi p. Bajorinienė.
Auditas bus: dieną po pokalbio su VšĮ direktore Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje nuspręsta, kad VEKS veiklą tirs parlamentaro Jurgio Razmos vadovaujama darbo grupė. Antikorupcijos komisijos darbo grupė, kuriai priklauso ir liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, beje, buvęs VEKS tarybos vadovas, kaip pranešama, „sieks iš VEKS išsireikalauti visus reikalingus dokumentus ir suorganizuoti viso Seimo kreipimąsi į Valstybės kontrolę, kad ši atliktų 2008 m. VEKS veiklos auditą“.
VŽ „Savaitgalis“ čia įžiūri interesų konfliktą, tačiau, tikėtina, kad komisija išsiaiškins, jog Savivaldybė, 2008 m. turėjusi skirti VšĮ 15.579 mln. Lt, su ja tesudarė 12 mln. Lt sutartį. Arba Kultūros ministerija iš VšĮ VEKS numatytų skirti 21 mln. Lt „pasiėmė“ 840.000 Lt su VEKS nesusijusiems projektams Ukrainoje ir Vokietijoje vykdyti.
„Kai atsirado toji 840.000 Lt „skylė“, VšĮ siūlė: atsisakykime Bjork finansavimo. Tai buvo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ projektas, ir Kultūros ministerija jo neatsisakė. Mes, kaip VšĮ, nežinome, kas vyko su tais 4 mln. Lt, kurie liko savivaldybėje, nežinome, kas vyksta su tais projektais, kurie finansuojami per KM. Tai kam tokia įstaiga išvis reikalinga?“ – ironizuoja VšĮ vadovė. Kita vertus, sako ji, per visą šitą painiavą, gal kažkam naudingą, išties gali kilti įspūdis, kad kultūra – parazituojantys dariniai. O Europoje būtent per tokius projektus kalbama apie daug įvairesnius kultūros vaidmenis, suvokus, kad, visų pirma, tai yra didžiulė socialinė investicija, daranti didžiulę įtaką kad ir paslaugų sektoriui.
Kalendoriai – į šiukšlių dėžę
Kokios naudos Vilnius ir jo apylinkės turės iš VEKS programos, – nebeaišku, kaip neaišku, kaip ir kokie numatyti projektai bus vykdomi. Sumažinus finansavimą 40%, naujoji valdyba, kurią sudaro Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės atstovai – priėmė sprendimą, įpareigojantį VšĮ VEKS vadovybę kreiptis į nacionalinės programos projektų, kurie įgyvendinami per VšĮ VEKS, vykdytojus ir nurodyti jiems sumažinti projektų biudžetus 40%, tiek, kiek sumažintas nacionalinės programos biudžetas.
Viktorija Vaitiekutė VŽ „Savaitgaliui“ paaiškino, kad „susimažinti“ teks ir Kultūros ministerijos kuruojamiems projektams.
„Susimažinti“ teks tiems projektų vykdytojams, kurie sutarčių dar nepasirašė, ir tiems, kurie jau pasirašė ar šiuo metu vykdo projektus.
Nida Rutkienė, Vilniaus „Vartų“ galerijos, kurioje vakar prasidėjo, kaip buvo planuota, metus truksiantis tarptautinis projektas „ARTscape“, VŽ „Savaitgaliui“ sakė: „Aš netikiu, kad taip gali įvykti. Mes tiesiog esame kompromituojami prieš savo sunkiai įgytus užsienio partnerius. Jeigu teks mažinti renginio biudžetą, mes jo tikrai nepadarysime už pinigus, kurių neturime. Žinodami patvirtintą projekto biudžetą ištisus metus dirbome, be jokio atlygio, susitarėme su garsiais Europos menininkais dėl parodų, pagaliau, kai kuriems jau nupirkti lėktuvų bilietai, ir dabar jiems turime pasakyti: atsiprašome, mes pajuokavome. Manau, kad tie sutaupyti pinigai valstybės neišgelbės, tačiau kad ją sukompromituos – tai tikrai.“ Pašnekovės manymu, geriau būtų buvę atsisakyti kai kurių dar nė nepradėtų įgyvendinti projektų, negu nukirpti vienodai visiems.
„Pagrindinis mūsų tikslas buvo lygybė. Kaip atrodytų, jeigu būtume pradėję skirstyti projektus į geresnius ir blogesnius, vienus atmetę, kitus palikę“, – sako p. Vaitiekutė. Pašnekovė sutinka, kad kai kurie vykdytojai nebegalės dirbti su nurėžtais biudžetais, tačiau kelio jiems neužkerta. „Su kiekvienu vykdytoju bus šnekamasi atskirai. Yra tokių, kurie sutinka dirbti toliau“, – sako ji.
„Mano nuomone, bus daug projektų, kurie tiesiog nebegalės būti įgyvendinti. Kad ir paroda „Šaltojo karo metų modernizmas“, kurią turėtų atvežti Viktorijos ir Alberto muziejus (Londonas)“, – sako p. Bajorinienė.
Programa tampa miražu, tad 0,5 mln. egz. atspausdintą renginių kalendorių ir mažus kalendoriukus 6 kalbomis (juk laukiame svečių; Liverpulyje per 2008 m. jų apsilankė 15 mln.) galima išmesti į šiukšlių dėžę. „Visus praėjusius metus dalininkai reikalavo: kur programa, kur programa... VšĮ iki metų pabaigos dirbo su projektų vykdytojais, rengdami tą programą, ir kai ji pagaliau atsirado ant stalo, ją reikia išmesti“, – kalba įstaigos vadovė.
Skaldyk ir valdyk
Trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas ir „VEKS klausimas“, kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, spaudžiamas gausiai susirinkusių VEKS kultūros projektų vykdytojų, siūlė ateiti kiekvienam, kalbėtis, tartis atskirai. „Ieškosim galimybių“, – sakė ministras.
„Jeigu niekas nepasikeis, greičiausiai vienas kitam perkasime gerkles, pradėsime vaikščioti kiekvienas prašinėdami pinigų, bandysim aiškinti, koks blogas „kito“ projektas. Kultūros sektorius yra sukiršintas, sukiršintas jis ir su visuomene“, – VŽ „Savaitgaliui“ sakė Audronis Imbrasas. Kita vertus, mano jis, jeigu būtų su kuo šnekėtis, nebūtų tokios padėties, kokia yra dabar.
„Šiuo objektu buvo spekuliuojama visą laiką. Nesunku pasižiūrėti, kokios politinės jėgos VEKS kortą naudojo rinkimams. Iki šiol vyksta politinių jėgų manipuliacijos šiuo projektu, taigi eik, šnekėk su partijom, klausk, kodėl jie elgiasi taip ar kitaip. Ministerijos, mano galva, yra tik vykdytojos“, – svarsto p. Imbrasas. Jis sako neturintis supratimo, kas vyksta iš tikrųjų, kodėl buvo šitaip drastiškai sumažintas biudžetas. „Negi niekas negalvojo, kad tai yra nacionalinė, strateginė programa, įtraukianti beveik visas pagrindines kultūros organizacijas, o per jas – šimtus partnerių beveik visame pasaulyje?“ – klausia p. Imbrasas. Jo žodžiais, „dalis kultūros sektoriaus mano, kad vyksta labai rimtas išpuolis prieš kultūrą: per kultūros sostinę, per šitą projektą. Taranuojama visuomenė, kultūrininkai, neišsiaiškinus, kas paleido tą sniego gniūžtę“.
Prieš porą metų menotyrininkė Agnė Narušytė, kalbėdama apie kitų šalių miestus, tapusius Europos kultūros sostinėmis, pasakojo, kad beveik nė viena iš jų neišvengė rengėjų vidinių rietenų, organizatorių komandų keitimų ir pan. Tuomet juokavome: įdomu, kaip bus pas mus. Buvo aišku, kad trukdžių neišvengsime, tačiau ar kas galėjo pamanyti, kad jie taps tokie neperžengiami brūzgynai?
Top Offers
