Oro uosto terminaluose užfiksuojamos padidėjusios jonizuojančiosios spinduliuotės

30.07.2008 06:01 | Ukraina

Autorius: Inga Daraškienė
Šaltinis: Radiacinės saugos centras

Po visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusio pranešimo apie Vladivostoko oro uoste sulaikytą keleivę, kuri po gydymosi Korėjoje skleidė padidėjusią jonizuojančiąją spinduliuotę, dėl kurios buvo evakuoti tarptautinio terminalo keleiviai, Radiacinės saugos centras sulaukė nemažai telefoninių paklausimų, kuriuose Lietuvos gyventojai klausė, ar neregistruojami panašūs atvejai Lietuvos oro uostuose ir ar tai nepavojinga jų sveikatai.

Siekiant perspėti apie nelegalių radioaktyviųjų bei branduolinių medžiagų įvežimą ar išvežimą iš Lietuvos Vilniaus tarptautinio oro uosto terminaluose yra sumontuoti kontroliniai vartai, kuriuose įmontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės detektoriai, fiksuojantys padidėjusią jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galią tiek praeinant keleiviams ar personalui, tiek pernešant ar pravežant krovinius ar daiktus.

Priežastys, dėl kurių suveikia vartų signalizacija, yra labai įvairios – žmonės veža senus laikrodžius arba prietaisus, turinčius šviečiančius skydelius, senus fotoaparatus arba kitus daiktus, kuriuose yra didesni kiekiai gamtinės kilmės radionuklidų. Senuose laikrodžiuose arba kituose prietaisuose, kad jų rodmenis būtų galima pamatyti tamsoje, buvo naudojami specialūs dažai, kurių sudėtyje buvo radžio arba bario radionuklidų. Fotoaparatų optikai buvo naudojami (naudojami ir šiuo metu) Žemės elementai, kuriuose gamtinių radionuklidų kiekiai yra kiek didesni, o dozės galia šių daiktų paviršiuje yra keletą kartų didesnė už gamtinį foną. Tačiau tokių daiktų, dėl kurių suveikia vartų signalizacija, pasitaiko labai retai. Dažniausi atvejai, kai suveikia vartų signalizacija, yra pro juos einant žmogui, kuriam buvo taikytos branduolinės medicinos arba spindulinės terapijos procedūros ligų diagnostikos ar gydymo tikslais.

Branduolinės medicinos procedūros, ypač išsivysčiusiose šalyse, taikomos labai dažnai. Jomis siekiama greitai ir efektyviai diagnozuoti širdies, skydliaukės ir kitų organų ligas arba jas gydyti. Šių procedūrų metu žmogui suleidžiama, duodama išgerti arba suvalgyti taip vadinamų radiofarmakologinių preparatų, kurių sudėtyje yra radioaktyviojo jodo (I-125, I-131), technecio (Tc-99m), talio (Tl-201) ar kitų medžiagų izotopų. Radionuklidų, naudojamų branduolinės medicinos procedūroms, pusėjimo trukmės (pusėjimo trukmė – tai laiko tarpas, per kurį radionuklido kiekis sumažėja pusiau) yra santykinai trumpos – nuo kelių valandų iki kelių parų. Po tokių procedūrų žmogus kurį laiką (tol, kol radioaktyviosios medžiagos nesuskyla ir nepasišalina iš organizmo) tampa radioaktyvus. Po spindulinės terapijos procedūrų pacientas yra radioaktyvus tol, kol į žmogaus organizmą įdėtos taip vadinamos radioaktyvios sėklos nesuskyla.

Suveikus vartų signalizacijai Lietuvos valstybės sienos apsaugos pareigūnai nustato, kuris žmogus ar daiktas skleidžia padidėjusį jonizuojančiąją spinduliuotės foną, identifikuoja, kokie radionuklidai aptikti, ir atitinkama tvarka informuoja Radiacinės saugos centrą, kuris įgaliotas priimti tolimesnį sprendimą.

Asmenys, prie kurių išmatuotos dozės galios yra didesnės už gamtinį foną, yra sulaikomi atskiroje patalpoje iki bus išsiaiškintos priežastys. Jei sulaikytiems asmenims buvo taikytos branduolinės medicinos ar spindulinės terapijos procedūros, jie turi pateikti gydymo įstaigos, kurioje buvo gydyti, pažymėjimą, kuriame būtų patvirtinta, kad jiems buvo taikytos branduolinės medicinos procedūros, nurodyta, kokie radionuklidai buvo naudojami ir kita reikalinga informacija. Jei radionuklidais gydytas žmogus pažymėjimo neturi, sprendimą dėl leidimo kirsti valstybės sieną, išsiaiškinęs aplinkybes, priima Radiacinės saugos centras.

Kiekviena šalis, taip pat ir Lietuva, teisės aktais reglamentuoja radionuklidų aktyvumus, su kuriais pacientai, gydyti radionuklidais, išleidžiami iš gydymo įstaigos. Tokie pacientai turi būti informuojami, kiek laiko ir kaip turėtų elgtis, kad nesukeltų pavojaus savo artimiesiems ir kitiems šalia esantiems žmonėms. Pacientui, gydytam radiofarmakologiniais preparatais, rekomenduojama kiek įmanoma trumpiau būti žmonių susibūrimo vietose, nesinaudoti viešuoju transportu, ilgą laiką nebendrauti su vaikais ir nėščiosiomis, laikytis kitų radiacinės saugos rekomendacijų. Deja, pacientai ne visada laikosi jiems duotų nurodymų. Nors po ligų diagnostikos ar gydymo radiofarmakologiniais preparatais pacientų gautos apšvitos per trumpą laiką negali padaryti didelės žalos aplinkiniams, juolab, kad dozės galia mažėja didėjant atstumui ar laiko tarpui, vis gi labai svarbu laikytis nurodytų rekomendacijų, kad aplinkiniai negautų papildomos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės.

Pacientai, gydyti radiofarmakologiniais preparatais, taip pat turėtų žinoti apie tai, jog kertant bet kurios valstybės sieną, padidinta jonizuojančioji spinduliuotė gali būti užfiksuota kontrolės punktuose įrengtais detektoriais. Kertant Lietuvos Respublikos sieną, kiekvienas toks atvejis registruojamas, ir apie tai informuojamas Radiacinės saugos centras, kuris, reikalui esant, imasi atitinkamų saugumo priemonių.