Šaltinis: Šiaulių „Aušros“ muziejius
2008 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose bus pristatyta Laisvės kovų dalyvės šiaulietės Emilijos Tolkienės tapybos paroda. Pasak pačios autorės, jos darbai yra mėgėjiško pobūdžio, tačiau juose alsuoja laisva Lietuva, kurioje autorė gimė, bei atsiveria skaudžiai išgyventas trėmimų metas. Parodos pristatymas – birželio 14 d., šeštadienį, 14 val. Jame dalyvaus ir darbų autorė. Paroda veiks iki rugpjūčio 8 d.
Pristatydamas Laisvės kovų dalyvės E. Tolkienės darbų parodą, muziejus tęsia prieš trejus metus pradėtą tradiciją – kasmet birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, pristatyti Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausančių žmonių kūrybą.
„Gyvenau kartu su Lietuva – ji buvo laisva, kai aš gimiau, ją pavergė – ir aš kartu kentėjau“, – sako jau 86 gyvenimo metus suskaičiavusi Emilija Tolkienė, buvusi mokytoja, partizanų ryšininkė, Lietuvos laisvės kovų dalyvė, viena iš besipriešinusių ir nukentėjusių nuo sovietinio režimo asmenų. Tas patirtas laisvos Lietuvos ilgesys ir išgyventos trėmimų kančios sugulė jos gyvenimiškos kūrybos paveiksluose, tapytuose paprastais vandeniniais dažais ar guašu. Pati autorė juos vadina labiau pomėgiu, o ne kūryba.
Elena Labuckaitė-Tolkienė – toks buvo tikrasis tėvų duotas vardas – gimė Utenoje gyvenusio veterinaro šeimoje. Baigusi penkias gimnazijos klases, 1939 metais ji įstojo į Tauragės mokytojų seminariją ir po trejų metų ją baigė. Buvo 1942-ieji, kai jauna mokytoja pradėjo dirbti Utenos apskrities Inturkės valsčiaus Gališkių pradinėje mokykloje. Šioje vietovėje siautėjo Armija Krajova, tad mokytoja nuolat gaudavo grasinančių laiškų. 1944 m. rudenį E. Tolkienė pradėjo mokytojauti Utenoje.
Sovietams okupavus Lietuvą, Elenos pusbroliai pasitraukė į mišką. Mokytoja rėmė partizanus, gydė sužeistuosius, tapo jų ryšininke, slapyvarde „Motina“. 1945 m. gegužės 18 d. enkavėdistai apsupo mokytojos namus, tačiau jai pavyko pabėgti. Nuo tada Elena visam laikui paliko gimtinę – keitė vietas, vardą ir pavardę. „Pirmąjį vardą „Elena“ man davė tėvai, jis man brangesnis, antrąjį – gyvenimas“,– sako E. Tolkienė, nuo 1946 m. apsigyvenusi Šiauliuose.
E. Tolkienei pavyko išvengti tremties, tačiau už ją atkentėjo sesuo.
„Mano tėvas, veterinarijos gydytojas, buvo savanoris, laimingai 1920 metais sugrįžęs į namus. Manau, kad iš jo paveldėjau tą kūrybinę gyslelę – dar tada, kai vaidinimai vykdavo klojimuose, tėvas piešdavo dekoracijas“, - sako keturių vaikų šeimoje augusi E. Tolkienė. Polinkį į dailę paveldėjo ir vyriausiasis brolis Mykolas Labuckas, kuris buvo baigęs Kauno meno mokyklą ir dirbo Kauno teatruose scenografu. „Jis mane pasodindavo, paduodavo į rankas pliauską, kad laikyčiau kaip kūdikį, ir piešdavo“, - brolio studijas prisimena moteris, tada ir pati gavusi pirmąsias piešimo pamokas.
E. Tolkienė yra aktyvi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo narė, 1998 m. jai suteiktas Laisvės kovų dalyvės statusas. Gyvendama Šiauliuose, moteris visus 60 metų tvarkė Lietuvos savanorių kapus Senosiose (Talkšos) miesto kapinėse.
Informaciją apie renginį teikia: Aurelija Malinauskaitė 8 (41) 52 43 94.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.
Top Offers
