Avots: Romutis Navardauskas Palaima
Sausio 28 d. meras Andrius Kupčinskas priėmė Juozą Širvinską Lietuvos šaulių sąjungos vadą, Minvydą Mikalauską Kauno apskrities Vytauto Didžiojo Šaulių 2-osios rinktinės vadą bei Vytauto Didžiojo Karo muziejaus direktoriaus pavaduotoją A. Pociūną. Susitikime aptarta bendra idėja atgaivinti Karo muziejaus sodelį ir savaitgaliais bei valstybinių švenčių dienomis vykdyti ceremonialą.
Per valstybines, tautines ir karines šventes Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, skambant iškilmingam maršui, Lietuvos šaulių sąjungos štabo Garbės sargybos kuopos Vėliavos būrys prasidėjus ir pasibaigus renginiams kelia ir nuleidžia Vyčio Kryžiaus arba Vytauto Didžiojo vėliavą. Vėliavos būryje yra 15 šaulių.
Meras Andrius Kupčinskas išreiškė pageidavimą, kad ceremonialas butų vykdomas savaitgaliais ir valstybinių švenčių metu. „Tai mūsų miesto bendras reikalas, jaunajai kartai rodome pagarbos kovotojams pavyzdį, ugdome patriotizmo jausmą, o užsienio svečiams tai yra įdomus reginys", - pabrėžė meras. A. Kupčinskas pasiūlė, kad Kolegijos posėdyje reikėtų gauti pritarimą šiai veiklai, o vėliau dėl detalių būtų galima apsitarti atskirai. Kariškiai minėjo, jog galima būtų ceremonialą, kurio pagrindą suformavo dar gen. V. Nagys-Nagevičius, ir peržiūrėti, papildyti ar pakeisti, pritaikant jį šių dienų poreikiams bei galimybėms. Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad atvykstantys į Kauną oficialūs svečiai turėtų galimybę padėti gėlių prie Nežinomo kario kapo.
A. Pociūnas pasakojo, jog prieš karą egzistavo populiari rytinė ir vakarinė ceremonialo dalys. „Iš senųjų fotografijų galime matyti, kokio dėmesio susilaukdavo vėliavos pakėlimas ir nuleidimas. Ceremonialas vykdavo kiekvieną dieną", - kalbėjo karo istorikas. Vėliavos būrys, atkūrus nepriklausomybę, išgyveno pakilimo ir nuosmukio metų, šiandien reikėtų kuo greičiau susirūpinti, kad būrio veikla taptų labiau matoma ir vertinama.
Pirmą kartą Vytauto Didžiojo vėliava Karo muziejaus sodelyje iškelta Tautos šventės metu 1991 m rugsėjo 8 d. Šią vėliavą gali nešti tik nusipelnę ir tikrai to verti žmonės. Užsienio šalyse paplitusi praktika pagerbti kovose nukentėjusius karius ir pasipriešinimo kovų dalyvius, suteikiant jiems teisę dalyvauti ceremonialuose. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje taip pat vėliavą nešdavo invalidai, nukentėję nepriklausomybės kovose. Žygiuojant muzikos tempas buvo lėtas, pritaikytas sužeistųjų galimybėms judėti. Šiandien kartais pasigirsta pašaipų, kad Vėliavos būrio vyrai nepajėgia gerai žygiuoti, bet tradicija, nekelti kojos aukštai, atėjusi dar iš tarpukario.
1994 m. lapkričio 23 d. ceremonialas praplėstas - pirmą kartą iškelta Vyčio Kryžiaus vėliava. Teisę pakelti Vyčio Kryžiaus vėliavą turi tik Vyčio Kryžiaus kavalieriai. Šauliai atlieka svarbų mūsų miesto ritualą. Visi tai mato ir eiliniai miestiečiai ir valstybės vadovai. Fotografijos iš renginių Karo muziejaus sodelyje apskrieja visą pasaulį.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
