Leiskime gulbėms išskristi

Autors: Visuomenės informavimo skyrius
Avots: LR Aplinkos ministerija

Po pirmojo didesnio šaltuko Aplinkos ministerija sulaukė daug pranešimų apie neišskridusias gulbes. Ant ledo pasilikę paukščiai eina į tuščias poilsiavietes, lūkuriuoja maisto.

„Neskubėkime jų maitinti, - sako Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. – Leiskime paukščiams pajusti alkį ir išskristi.

Gulbės gali lūkuriuoti 2 - 3 dienas. Pagalbos reikia tik likusioms paliegusioms pavienėms, nepaskrendančioms gulbėms, kurių paprastai yra labai nedaug.“

Apie tokias paliegusias, globos reikalaujančias gulbes reikia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijaitel.8  686 44828. Tačiau skambinti reikia tik gerai įsitikinus, kad paukščiams tikrai reikalinga pagalba.

Kaip teigia Selemonas Paltanavičius, gulbės yra labiausiai pastebimos, o didelė jų populiacijos dalis seniai tapo jauki, ne tik nevengianti, bet ir ieškanti žmogaus kaimynystės. Ši kaimynystė paprastai baigiasi rudens vidury, kai žmonės nustoja lankytis prie ežerų, tvenkinių ir nebemaitina savo prijaukintų gulbių. Paukščių įpročiai staiga nepasikeičia, todėl jos lankosi žmonių pamėgtose vietose ir jų laukia.

Lietuvoje pirmosios gulbių poros perėjo apie 1937 - 1938 metus, jų plitimas prasidėjo iš tuometinės Rytprūsių teritorijos, kur šie paukščiai buvo griežtai saugomi ir galėjo nevaržomai daugintis. Antroje dvidešimto amžiaus pusėje įvyko spartus populiacijos augimo šuolis, gulbės pradėjo perėti visuose joms tinkančiuose vandens telkiniuose. Prieš 30 metų Žuvinte perėjo apie 60 gulbių porų.

Toks populiacijos augimas, ypač neužšąlančių vandens telkinių prie Kauno elektrinės užtvankos, prie Elektrėnų elektrinės, skatino dalies šių paukščių sėslumą. Gulbės likdavo žiemoti. Jas globojo ir maitino žmonės. Keletą paskutinių žiemų, kai visiškai neužšalo upės, susidarė sąlygos gulbių šeimynoms ar pavieniams paukščiams išlikti iki pavasario.

Pastovus maitinimas, jaukinimas pažeidžia paukščio biologiją, ekologiją ir įpročius. Dalis paukščių prarado savybę skristi į žiemojimo vietas.

Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.

Citi raksti par šo tēmu:

31. augusts vēsturē: Nogalināts vienīgais Lietuvas karalis (30.08.2021)

Kauņa nonākusi «Euronews» uzmanības centrā kā viens no Eiropas tūrisma TOP galamērķiem (26.08.2025)

Viļņa uz brīdi kļūst par korgiju galvaspilsētu - Foto (25.08.2025)

Viļņā aizvadīts ceturtais Korgiju skrējiens; par otro skaļāko atzīts Latvijas korgijs vārdā Džilindžers (25.08.2025)

Ģimene pēc peldes kādā Lietuvas ezerā guvusi ādas infekcijas (19.08.2025)