Praėjusią savaitę Šiauliuose su Latvijos ir Estijos prezidentais susitikęs Lietuvos valstybės vadovas Valdas Adamkus galėjo santūriai pasididžiuoti – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje, kur vyko trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimas, saugomi XVIII a. vid. nežinomo dailininko tapyti Kolainių dvaro valdytojų Jono Adamkavičiaus ir jo žmonos Onos Gerulskytės-Adamkavičienės portretai. Neatmetama galimybė, kad šie portretai gali turėti sąsajų su Lietuvos Prezidento protėviais. Šią versiją sustiprina tai, kad V. Adamkaus protėviai kilę iš tų pačių vietų.
Kolainių karmelitų vienuolyno fundatorių Jono ir Onos Adamkavičių portretai, nutapyti XVIII a. vid. nežinomo vietinio dailininko, yra vieni iš senesnių Šiaulių „Aušros“ muziejaus tapybos rinkinio eksponatų, priskiriami istorinio portreto žanrui. Portretai eksponuojami Ch. Frenkelio vilos ekspozicijos ,,Provincijos dvaras“ Bibliotekoje kartu su kitais istorinę ir meninę vertę turinčiais Lietuvos didikų ir dvasininkų portretais.
Poreikis turėti protėvių atvaizdus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) atsirado dar XVII a. Portretai būdavo dovanojami kaip diplomatinės dovanos, jie papuošdavo didikų rezidencijas, funduotas bažnyčias. Manoma, kad Adamkavičių portretai buvo nutapyti Kolainių karmelitų vienuolynui, kurio fundatoriais jie buvo. Ant abiejų portretų, kaip tuo laiku buvo įprasta, baltomis raidėmis užrašyti duomenys apie portretuojamuosius asmenis.
LDK laikais Patumšių valsčiui priklausiusį Kolainių dvarą Adamkavičių giminė nupirko 1512 m. ir nuo tada jį valdė. Paskutinysis iš giminės dvarą paveldėjo žemaičių raštininkas, LDK pulkininkas, Gondingos tėvūnas Jonas Adamkavičius su žmona Ona. 1740 m. jie fundavo Kolainių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. 1750 m. visą dvaro žemę ir aplinkinius kaimus užrašę karmelitams, jie įsteigė vienuolyną ir jį pastatė. 1763 m., po J. Adamkavičiaus mirties, dvaras atiteko karmelitų vienuolynui.
Kaip rašoma 1821 m. Kolainių bažnyčios vizitacijoje, dideli ant drobės tapyti Jono ir Onos Adamkavičių portretai kabojo ant bažnyčios sienų link didžiųjų durų. Vėliau jie buvo minimi kitose bažnyčios vietose, o XIX a. 7-ajame dešimtmetyje bažnyčią pavertus cerkve, joje buvęs turtas išsklaidytas po aplinkines bažnyčias. Kaip minima 1922 m. bažnyčios inventoriuje, Adamkavičių portretai, cerkvei išsikėlus, buvo susigrąžinti.
Iki šiol nėra nustatyta, kada portretai pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Yra žinoma, kad tai įvyko po 1949 m., kai Sovietų valdžia uždarė Kolainių bažnyčią ir vienuolyną.
Iki šiol nėra ištirta, kokios sąsajos jungia Kolainių dvaro valdytojus Adamkavičius su Lietuvos Prezidentu Valdu Adamkumi, kurio giminės šaknys siejamos su Kolainių kraštu. Eksponuojami portretai dažnai sukelia didesnį muziejaus lankytojų susidomėjimą, nes ir pats V. Adamkus neatmeta galimybės, kad tai – jo giminaičių portretai.
Informaciją teikia "Aušros" muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė tel. 8 41 43 96 75, mob. 8 611 4 23 93.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
.png "Atpūtas un ceļojumu piedāvājumi 26.02.2025 - 15.03.2025 Grieķijas kruīzs no Atēnam Latvia Tours")
