Gegužės 12 d., ketvirtadienį, 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Introibo ad altare Dei. Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų konfesijų liturginės knygos“.
Gegužės 12 d., 11 val. – spaudos konferencija. Dalyvauja: Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kun. Vitalijus Mockus, istorikas dr. Liudas Jovaiša, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Jolita Steponaitienė, parodos kuratorė Agnė Zemkajutė.
Krikščionybė nuo pat pradžių formavosi kaip knygos – Šventojo Rašto – religija. Jau pirmaisiais Bažnyčios gyvavimo šimtmečiais imtos užrašinėti ir apeigų maldos. Seniausi rankraštiniai liturginiai tekstai buvo surašyti ne vėliau kaip VI amžiaus pirmoje pusėje. Atsiradus spaudai, Mišių knygas buvo pradėta spausdinti. 1474 metais Milane išspausdintas pirmasis lotyniškas mišiolas Ordo Missalis, o 1500 metais Venecijoje – Romos katalikų bažnyčios giesmynas Graduale. 1493 metais Krokuvoje pasirodė viena pirmųjų knygų bažnytine slavų kalba Verbų triodė. Liturginės knygos, skirtos Dievo garbinimui, buvo ypač puošnios – dėmesys kreiptas ne tik į patį tekstą, bet ir į jo apipavidalinimą: iliustracijas, šriftus, spalvas.
Paroda „Introibo ad altare Dei“ pristato tradicinių Lietuvos krikščioniškųjų konfesijų liturgines Mišių knygas. Pirmą kartą Bažnytinio paveldo muziejuje drauge eksponuojami ir Rytų apeigų krikščionių (stačiatikių, sentikių, unitų), ir Vakarų apeigų krikščionių (Romos katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų) spaudiniai ir rankraštinės knygos. Nors Lietuvoje įvairios krikščionių bendruomenės greta gyveno nuo seniausių laikų, tačiau bandymų žvelgti į jų paveldą kaip į visumą nėra daug. Dar mažiau žinoma apie čia naudotas senąsias liturgines knygas.
Paroda yra sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje eksponuojamos katalikų Mišių knygos – įvairūs mišiolai ir giesmynai, kurių dauguma buvo naudoti Lietuvos bažnyčiose. Jie skirstomi į kelias grupes: bendrieji Romos mišiolai, konkrečių vienuolijų, geduliniai mišiolai, pontifikalai (vyskupų naudoti apeigynai), spausdinti ir rankraštiniai giesmynai. Tarp katalikiškų knygų pirmą kartą eksponuojami du inkunabulai: 1485 metais Bazelyje išspausdintas Bazelio mišiolas ir jau minėtas 1500 metų Gradualas.
Jau iki pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo gyvavo rankraštiniai liturginių tekstų vertimai į tautines kalbas ir jų nuorašai, tačiau tik su reformacija, kilusia XVI a. viduryje, susijęs organizuotas šių knygų leidimas. 1547 metais buvo išleistas Martyno Mažvydo Katekizmas, netrukus po to ir kitos knygos, naudotos evangelikų liuteronų apeigose: Forma Chrikstima (1559), Gesmes Chriksczoniskas (1566, 1570). Reikšmingiausias evangelikų reformatų leidinys – Kniga nobaznistes krikśćioniszkos (1653, 1684). Jame sudėti visi reikalingiausi tekstai: giesmės, evangelijos, maldos ir katekizmas. Iš parodoje eksponuojamų knygų išskirtini Vilniaus evangelikų reformatų superintendento Stanislovo Sudrovijaus parengtas, Vilniuje išspausdintas Katekizmas (1594?) ir jau minėtos Knigos nobaznistes krikśćioniszkos antrasis leidimas. Taip pat rodomos įvairios evangelikų liuteronų bažnyčioms priklausiusios lietuviškos ir lenkiškos agendos. Aktyviam tikinčiųjų dalyvavimui liturgijoje buvo svarbūs giesmynai, kurių puošnūs ir tvirti įrišimai liudija, kad žmonės skyrė šioms knygoms daug dėmesio.
Rytų apeigų krikščionis Lietuvoje vienija liturginė bažnytinė slavų kalba, Rytų krikščionių bažnyčiose vartota nuo IX a. vidurio, ir bendras pagrindinių liturginių knygų korpusas. Parodoje eksponuojamos knygos priklauso trims konfesijoms: sentikiams, stačiatikiams ir unitams. Rytų apeigų krikščionys liturginėje praktikoje vartoja skirtingas liturgines knygas, atsižvelgdami į pamaldų tipą ir aukojimo laiką, bažnytinį kalendorių ir kitus ypatumus. Jų Eucharistija neįmanoma be Naujojo Testamento knygų, Dovydo psalmyno, Kasdienio apeigyno, Horologijaus (bažnytinių valandų knygos), Šventinės, Bendrosios ir mėnesinių minėjų, Oktoecho, Pasninko ir Verbų triodės, Hirmologijaus, Tipikono (Bažnyčios įstatų) ir kitų knygų. Parodoje eksponuojama tik dalis šių knygų – senosios rankraštinės ir spausdintos knygos bažnytine slavų kalba; rodomi rankraštiniai unitų ir sentikių giesmynai, sukurti LDK teritorijoje XVI–XIX amžiuje. Parodoje galima pamatyti vieną seniausių Rytų slavų teritorijoje spausdintų Evangelijų (Maskva, 1553?), Vilniaus Mamoničių spaustuvės išleistą Evangeliją (1600), 1631 metais Kijeve išspausdintą Verbų triodę, rankraštinius giesmynus.
Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje veikia nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki rugsėjo 17d.
Daugiau informacijos: Agnė Zemkajutė, tel. +370 613 47171, Sigita Maslauskaitė, tel. +370 615 50297
Parodos rengėjai: Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
