2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 16 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116, Šiauliai) vyks renginys, skirtas leidėjo, diplomato, kooperatininko Kosto Cerpinskio 125-osioms gimimo metinėms. Tai proga susipažinti su žinomo Šiaulių atvirukų leidėjo K.Cerpinskįo veikla, prisiminti kitus miesto leidėjus, jų darbus, pažvelgti į senuosiuose spaudiniuose įamžintus tarpukario Šiaulių vaizdus. Renginyje dalyvaus Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytoja Audronė Kiršinaitė, Informacijos paslaugų studijų programos studentai.
Poeto Jovaro name įrengtoje stilizuotoje tarpukario knygyno ekspozicijoje jau keletą metų vyksta kultūros vakarai, kuriuose prisimenami tarpukario Šiauliai, miesto spaudos istorija. Šį kartą renginyje muziejininkai prisimins tarpukario Šiaulių leidėjus, pasakos su leidiniais susijusias istorijas, o K.Cerpinskį (1887–1972) ir jo veiklą pristatys Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytoja A.Kiršinaitė, studentai Modestas Sudintas ir Dovilė Sebestinaitė.
Tarpukariu Šiauliuose leidyba užsiimdavo dažniausiai knygynų savininkai ar spaustuvininkai. Jų veikla paliko ryškų pėdsaką Šiaulių ir visos tarpukario Lietuvos spaudos istorijoje: tuomet šiauliečiai išleido 674 knygas ir brošiūras, 192 įvairius periodinius leidinius.
Mieste įvairiu metu veikė 27 knygynai, 6 spaustuvės, kurios, siekdamos papildomo pelno, leido įvairią mokomąją, grožinę literatūrą. Į Šiaulių spaudos istoriją pateko ir pavieniai asmenys: mokytojai Stasys Brašiškis, išleidęs 15 knygų, Jonas Murka, išleidęs keletą vadovėlių mokykloms, dailininkas Gerardas Bagdonavičius, 1925 m. išleidęs įspūdingą leidinį „Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumas“ ir kt. Vienas ryškiausių to meto Šiaulių leidėjų buvo K. Cerpinskis, 1919–1926 m. išleidęs daugiau kaip 114 atvirukų su Kauno, Tauragės, Šiaulių apskrities vietovių vaizdais.
K. Cerpinskis gimė 1887 m. Rokvėnuose, Joniškio r. I pasaulinio karo metais, būdamas Rusijos armijos karininku, pateko į vokiečių nelaisvę ir buvo internuotas – per prievartą apgyvendintas ir įdarbintas – Danijoje. Ten dirbo žemės ūkyje, išmoko danų, švedų, norvegų kalbas, susipažino su kooperacijos idėjomis. 1919 m., grįžęs į tėviškę, pradėjo fotografuoti aplinkinius Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Skaistgirio ir kitus miestelius, dirbo Radviliškio parapijos bibliotekoje. 1922 m. Žagarėje K. Cerpinskis įsteigė knygyną. 1923 m. kartu su kitais kooperacijos šalininkais S. Plateriu-Zyberku, A. Povyliumi, P.Bugailiškiu ir kt. Šiauliuose įsteigė žemės ūkio kooperatyvų sąjungą „Gamintojas“, buvo jos valdybos narys, aktyviai bendradarbiavo su Danijos ir kitų šalių kooperatininkais. Buvo vienas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus steigėjų, Kraštotyros draugijos sekretorius, ir pagal vieną P. Bugailiškio pripažinimą: ,,sutempė už visus daugiausia eksponatų, nenorėdamas už tai nė dėkui“. K.Cerpinskis mokėjo apie dešimt užsienio kalbų ir tai jam pravertė: Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau dirbo vertėju.
K. Cerpinskio išleisti atvirukai turi vientisą numeraciją nuo 1 iki 76, tiesa, kai kurie numeriai, jų laidos pasikartoja, o Nr. 65 iki šiol nerastas. Beje, ir pats K. Cerpinskis, nors buvo kruopštus kolekcininkas, nesurado visų per ilgus metus išsiblaškiusių savo paties leistų atvirukų, o turėtas sukauptas kolekcijas 1962–1965 m. padovanojo Mokslų akademijos bibliotekai, tuometiniam Revoliucijos muziejui, Knygų rūmams.
Informaciją apie renginį teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus l. e. p. Istorijos skyriaus vedėja Vilma Karinauskienė, tel. (8 41) 52 43 92.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
