Kur buvo slepiamas
Vilniaus katedros lobynas? Kas ir kada jį atrado? Kuo garsėjo Lietuvos didysis kunigaikštis
Aleksandras Jogailaitis ir kokie jo atminimą įamžinantys objektai puošia
Vilniaus senamiestį? Kas yra įsimylėjėlių globėjas šv. Valentinas – pirmųjų
amžių kankinys, narsus karys ar dosnus vyskupas? Vasario mėnesį Bažnytinio
paveldo muziejus kviečia į temines ekskursijas, kuriose ieškosime atsakymų į
šiuos ir daugelį kitų klausimų.
Vasario 1
d. 14 val. – ekskursija „Katedros
lobynas: slėptuvės ir rinkinys“. Jos metu apžiūrėsime garsiąją slėptuvę, į
kurią 1939 m. vyskupas Romualdas Jalbžykovskis sudėjo katedros lobyno vertybes
ir taip jas išgelbėjo ir kuri buvo netikėtai atrasta 1985 metais. Aplankysime
tarpukariu lobynui eksponuoti įrengtą patalpą katedros zakristijos kupole,
nusileisime į katedros požemius ir susipažinsime su garsiausiais lobyno
šedevrais Bažnytinio paveldo muziejuje.
Reklāma
Vasario 8 d. 14 val. – ekskursija „Lietuvos didysis kunigaikštis
Aleksandras Jogailaitis: nuopelnai ir nesėkmės, dorybės ir ydos“. Ne visi žino
apie kunigaikščio Aleksandro palikimą Vilniuje: Šv. Onos bažnyčią, kurią jis
statydino kaip savo mauzoliejų, gynybinę Vilniaus sieną. Jam valdant amatininkai
susibūrė į cechus, pradėtas tvarkyti valstybės archyvas, pildyti Lietuvos
Metrika. Kunigaikštis garsėjo kaip uolus lietuvybės puoselėtojas, įkūrė
lietuviškų pinigų kalyklą, suteikė Panevėžiui miesto teises. Tačiau Aleksandras
Jogailaitis buvo dvilypė asmenybė. Jis pralošė nemažai valstybinių dvarų, jam
valdant buvo prarasta daug teritorijų, valdovas iš pradžių leido įsikurti žydų
bendruomenei, o vėliau pats ją išvijo. Ekskursija prasidės prie Aleksandro
Jogailaičio karsto Vilniaus katedros požemiuose. Čia prisiminsime Aleksandro ir
Elenos meilės istoriją. Sustosime prie valdovo funduotos Šv. Onos bažnyčios ir
Bažnytinio paveldo muziejuje apžiūrėsime auksakalystes šedevrus, sukurtus
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro įkurtame Vilniaus auksakalių ceche.
Vasario 11 d. 12 val. – ekskursija po parodą „Didžiulis mūras, vos per du uolekčius žemėn įgilintas, stebuklingai
stovi: Trakų parapinė bažnyčia XV amžiuje“. Paroda-hipotezė,
skirta pirmajam Trakų parapinės bažnyčios šimtmečiui. Ekspozicijoje pristatomos
skaitmeninės pirmojo, apie 1419 metus pastatyto, ir antrojo, po 1497 metų
perstatyto, bažnyčios pastatų rekonstrukcijos. Skaitmeninius projektus
praplečia mūro fragmentai, archeologiniai radiniai, taip pat su bažnyčios kaita
siejami dailės kūriniai.
Vasario 14 d. 16 val. ir 15 d. 14
val. – ekskursija „Širdies motyvais“. Šv. Valentino dienai skirtą
ekskursiją pradėsime Vilniaus katedros požemiuose. Prie garsių Lietuvos karalių
ir karalienių kapų prisiminsime jų meilės istorijas, nupūsime užmaršties dulkes
nuo Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės laiškų. Antroje
ekskursijos dalyje keliausime į Bažnytinio paveldo muziejų, įkurtą Šv.
arkangelo Mykolo bažnyčioje. Ši bažnyčia yra garsios Sapiegų giminės
mauzoliejus, joje išlikę įspūdingiausi Lietuvos antkapiniai paminklai. Sustosime
prie iš balto marmuro iškalto gražuolės Teodoros Kristinos Tarnovskytės
portreto, prisiminsime ją karštai mylėjusį vyrą – dosnųjį Kazimierą Leoną
Sapiegą. Šifruodami kitų Sapiegų šeimos giminių epitafijas, ieškosime užuominų
apie meilę ir ištikimybę. Aptarsime širdies ikonografiją ir simboliką,
bandysime suprasti šio ženklo reikšmę krikščioniškoje tradicijoje. Tik šios
ekskursijos dalyviams bus parodytas Bažnytinio paveldo muziejaus fonduose
saugomas šv. Valentino relikvijorius. Aiškinsimės, kada ir kodėl šv. Valentinas
pradeda globoti įsimylėjėlius, prisiminsime kitus širdies reikaluose
padedančius šventuosius globėjus.
Vasario 22 d. 16 val. – ekskursija „Kontušinės juostos – unikalus
bajoriškos kultūros palikimas“. Ekskursijoje bus pasakojama apie išskirtinį
XVIII a. antros pusės vietinės tekstilės dirbinį – kontušines juostas, LDK
austų šilkinių audinių palikimą. Šios juostos buvo Rytų ir Vakarų kultūrų
sąveikos bei sarmatiškosios ideologijos suformuoto bajoriško kontušinio
kostiumo dalis. 1831 m. carinė administracija uždraudė dėvėti bajoro tautinę
tapatybę išreiškiantį kontušą, o kartu ir ryšėti kontušines juostas. Daug jų
buvo sunaikinta, kitos liko dvarų rinkiniuose. Bene didžiausia dalis juostų
kaip šeimos relikvijos, kaip padėkos ženklai – votai buvo aukojamos bažnyčioms
ir naudojamos liturginiams drabužiams siūti. Ekskursijoje lankytojai susipažins
su šia epocha ir bene vieninteliu daiktiniu mūsų krašte gyvavusios
šilkininkystės įrodymu.
Į ekskursijas būtina iš anksto registruotis
tel. (8 5) 269 7801, el. p. [email protected].
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
