Rašytojo Thomo Manno
memorialinis muziejus Nidoje šį sezoną lankytojus pasitiks naująja
ekspozicija: šiuolaikinių technologijų dėka ji ne tik primena Nobelio
premijos laureato gyvenimo bei kūrybos faktus, bet ir poetiškai atkuria
jo vasarnamyje praleistų dienų atmosferą.
Bendradarbiaudama su rašytojo
memorialiniu muziejumi bei Th. Manno kultūros centru, ekspoziciją sukūrė
Vilniuje veikiančios bendrovės „Ekspobalta“ komanda: menininkas Saulius
Valius, architektas Justinas Dūdėnas, skulptorius Gediminas Piekuras ir
medijų menininkai Daumantas Plechavičius bei Aistė Valiūtė. Jų
pasiūlytas projektas įgyvendintas gavus LR Kultūros rėmimo fondo skirtą
dalinį finansavimą.
Reklāma

Paveikslais „apsimetantys“ medijų
ekranai, tikruosius vasarnamio baldus menantys ažūriniai siluetai,
garsiojo vilos savininko bei jo šeimynykščių pasisakymus cituojančios
garso instaliacijos – anot naujosios muziejaus ekspozicijos kūrėjų,
pagrindinis tikslas buvo padaryti svečiui gilų įspūdį, kuris ir po
apsilankymo išliktų atmintyje, primindamas išskirtinę vasarnamio aurą.
Daugelis ekspozicijos sprendimų yra unikalūs, jos kūrėjų, įgyvendinusių
ne vieną reikšmingą ekspozicijų projektą, čia pritaikyti pirmą kartą.
Autentiką atstoja technologijos
Anot
ekspozicijos projekto vadovo S. Valiaus, Th. Manno vasarnamyje įsikūręs
memorialinis muziejus – vieta, visomis prasmėmis svarbi tiek Lietuvos,
tiek Vokietijos kultūrai. Tad, plėtojant ekspozicijos sumanymą, siekta
atskleisti kaip įmanoma daugiau informacinių sluoksnių, ieškota
nestandartinio sprendimo, kuris labiausiai tiktų nelengvai užduočiai –
apipavidalinti muziejų, kuris beveik neturi materialių eksponatų.
„Tai iš principo skiriasi nuo kitų
muziejų ekspozicijų projektų, mat šiuo atveju autentiški yra tik
kontūrai, patalpų tūriai, o detalės – nebeoriginalios. Atspirties tašku
tapo mintis, kad tai ne šiaip sau vasarnamis, bet kūrėjo namas,
išskirtinis savo dvasia, – teigė S. Valius. – Be to, mūsų sukurtos
ekspozicijos principas suteikia galimybę nuolat pildyti ją nauja
informacija, fotografijomis.“
Pasitelkus vaizdo projekcijas,
lankytojai „akis į akį“ susitinka su vasarnamio šeimininkais, tarsi
išnyrančiais iš nebūties. „Buvo akivaizdu, kad vengiant užgrūsti sienas
tekstais bei nuotraukomis, reikia pritaikyti medijų ekranus. Tačiau
drauge nesinorėjo jų pateikti pernelyg tiesmukai. Parinkome specialią
medžiagą jiems užmaskuoti, kad atrodytų tarsi išblukę paveikslai,
kuriuose nustatytu ritmu išryškėja nuotraukos“, – sakė projekto vadovas.
Dokumentinės fotomedžiagos, kurioje būtų
užfiksuotas namelio interjeras, išlikę labai mažai. Tačiau ji tapo
paspirtimi skulptoriui G. Piekurui, sukūrusiam ažūrines čia stovėjusių
baldų konstrukcijas-iliuzijas. Šios atrodo taip, tarsi būtų lengva ranka
išraitytos ore – iš tiesų „baldai“ išlankstyti iš metalinių strypų.
„Kūrybinės užduoties įgyvendinimas, eskizams suteikus realų erdvinį
pavidalą, man pačiam tapo įdomiu atradimu“, – sakė G. Piekuras.
Anot S. Valiaus, šie kūriniai – tarsi
materializuota poetinė vizija. „Baltos linijos primena Th. Manno vaikų
drabužių puošybą ir perkeltine prasme kalba apie praeitį, mus
pasiekiančia per atminimo kontūrus“, – akcentavo jis.
Trys istorinės vasaros
Th.
Manno memorialinio muziejaus direktorės Vitalijos Jonušienės teigimu,
nuo 1996-ųjų veikiančios įstaigos ekspozicija iki šiol nebuvo keičiama.
„Viena vertus, neturime autentiškų eksponatų, kita vertus, ieškojome
patikimų partnerių“, – sakė direktorė.
Abejonių nepaliko Lietuvos ekspozicijas
EXPO parodoms, Lietuvos nacionalinės galerijos ir Lietuvos nacionalinio
muziejaus bei didžiausių galerijų ekspozicijas kūrusios „Ekspobaltos“
patirtis. „Jų pasiūlytas originalus sprendimas visiškai pakeitė
muziejaus interjerą. Tikimės, kad ši ekspozicija sudomins lankytojus
išskirtiniu dėmesiu Th. Manno asmenybei bei jo Nidoje praleistų dienų
dvasiai“, – vylėsi V. Jonušienė.
Namelyje Th. Mannas ir jo artimieji
praleido tris vasaras iš eilės. Anot V. Jonušienės, rašytojo dienotvarkė
atostogų metu nedaug skyrėsi nuo įprastosios. Būdamas drausmingas
žmogus, Th. Mannas griežtai laikėsi plano – po pusryčių kelias valandas
skirdavo rašymui, eidavo pasivaikščioti, popiet tvarkydavo
korespondenciją, o vakare mėgaudavosi plokštelių koncertu – klausydavosi
mėgstamos Richardo Wagnerio, Franzo Schuberto ir kitų kompozitorių
muzikos.
Investavo Nobelio premiją
Rašytojas
Th. Mannas pirmąkart Nidoje atostogavo 1929 m. Paskatintas puikių
įspūdžių, sumanė pasistatyti čia namą. Jo projektą parengė vienas iš
veikliausių to meto Memelio (Klaipėdos) architektų Hermannas
Reissmannas. Į namelio statybas Th. Mannas investavo dalį Nobelio
premijos, 1929-aisiais pelnytos už romaną „Budenbrokai“. Paskutinįkart
Mannų šeima Nidoje apsilankė1932-aisiais. Netrukus po to pasikeitus
Vokietijos santvarkai, jie emigravo iš gimtinės, kur Th. Mannas
nebegrįžo iki pat savo mirties 1955-aisiais.
Tuo metu rašytojo vasarnamis Nidoje buvo
nacionalizuotas ir pertvarkytas į medžioklės namelį. Per karą jis
nukentėjo, sovietmečiu buvo suremontuotas. Jame veikė viešbutis, jaunų
specialistų namas, vėliau čia įkurdinta skaitykla su maža ekspozicija.
1990-aisiais Lietuvoje įsteigta Th. Manno draugija paskatino prikelti
rašytojo vilą naujam gyvenimui. Rengiant projektą, kuriuo rūpinosi
architektas Saulius Manomaitis, atsižvelgta į rašytojo artimųjų
prisiminimus. Th. Manno memorialinis muziejus duris atvėrė 1996-aisiais.
Po dvejų metų jis pasitiks dvidešimtmetį.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.