«Tradiciniai giedojimai. Giedame Marijai. Mojavos-gegužinės»

Autors: Vaida Armonaitė
Avots: www.etnocentras.lt

2014 m. gegužės 23 d. 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) bus giedami „Tradiciniai giedojimai. Giedame Marijai. Mojavos-gegužinės“. Dalyvaus Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“ (vad. Lilija Kerpienė). Renginį ves

kunigas dr. Saulius Stumbra.

Reklāma

„Amžių bėgyje Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir žmogus sukūrė. Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas.“ (J.V.) Mojavų arba gegužinių kilmė labai sena, jau nuo V a. rasime bandymų gegužės mėnesį skirti Mergelės Marijos garbei. Pirmasis gegužę paskirti Marijai sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (XIII a.). Italijoje šio pamaldumo pradininkais buvo šventieji Pilypas Nėris ir Karolis Boromėjus (XVI a.). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai, sumanė juos sujungti aukštesniems tikslams. Eidami nuo savo oratorijos iki Didžiosios Marijos bazilikos Romoje linksmai giedodavo Marijos litaniją prijungdami giesmių. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi. 1853 m. gegužinės pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje, Seinų katedroje (dabar Lenkijoje). Jų pradininku laikomas prel. Butkevičius. Galima manyti, jog Žemaitijoje šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje, nes vysk. M. Valančius bičiuliavosi su minėtu prelatu, tuoj jas įvedė šiame krašte, o Vilniuje suskambo tik 1898 metais. Mojavų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu. Dera pastebėti, jog šios giesmės daugiau neturi nei viena kita pasaulio šalis, ji giedama tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės labai populiarios, ypatingos, nes pasibaigus maldai pasklisdavo daina, sukdavosi rateliai.

Šiemet giesmes Marijai giedos Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“, kurio dalyviai – gyvos žemaitiškos tarmės pateikėjai ir žemaitiško tradicinio giedojimo puoselėtojai.

Nemokamai.

Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.

Citi raksti par šo tēmu:

Kernaves arheoloģiskais komplekss – 10 000 gadu cilvēces vēstures liecinieks Lietuvā (16.10.2025)

Uzzini, kādus zaudējumus Viļņas lidostai sagādājuši kontrabandisti (14.10.2025)

Vēsā un lietainā vasara radījusi grūtības Lietuvas kūrortiem (12.10.2025)

«Ryanair» paziņo par attīstības plānu apturēšanu Lietuvā (08.10.2025)

Rudens brīvdienas Lietuvas kūrortos: atpūta dabas un rudens krāsu ielenkumā (07.10.2025)