Sausio 15d., ketvirtadienį, 15 val. Kauno miesto muziejuje (M.
Valančiaus g. 6) atidaroma nauja Kauno miesto istorijos ekspozicija
„Kaunas: prieš srovę ir pasroviui“.
Miestas – tai, visų pirma, aiškiai
apibrėžta, tankiai urbanizuota teritorija su gyventojais, sąlygojančiais
civilizacinius procesus, pramonės, kultūros augimą, inovacijų plėtrą.
Neatsitiktinai naujoje ekspozicijoje akcentuojama teritorinė miesto
kaita, gyventojų kasdienybė ir aiškiai matoma jų veikla mieste, o taip
pat istorinėje Kauno terpėje susiformavę tam tikri objektai, reiškiniai,
asmenybės, kuriuos šiandien išskiriame kaip šio miesto savitumą
nusakančius simbolius.
Trijose ekspozicijos salėse atkurti tam
tikri klestinčio miesto epizodai: Kaunas – upių uostas, kuriame galima
susipažinti su XV-XVII a. eksporto ir importo prekėmis, populiariausiais
prekybiniais laivais; Kaunas – karinė tvirtovė: šios ekspozicijos
dalies fotografijos liudija apie karinių objektų ir fortų statybą, o
daiktiniai eksponatai atspindi caro karininko namų interjerą; Kaunas –
mažasis Paryžius – su įvairia prekių ir paslaugų pasiūla fragmentiškai
vaizduojamoje Laisvės alėjoje. Ateityje planuojama ekspoziciją plėsti
pristatant sovietmečio Kauno realijas.
Reklāma
Kiekvienoje ekspozicinėje salėje
lankytojas sužinos įdomių istorijų ir pasakojimų apie ypatingus Kauno
simbolius: rotušę, miesto sodą ir teatrą, pirmąjį Kauno miesto burmistrą
Joną Vileišį ir kt. Tikimės, jog kiekvienam bus įdomu prisiminti tauro,
kaip miesto simbolio, atsiradimą Kauno herbe, bei išvysti šio ypatingai
garbinto, bet maždaug prieš šešis šimtmečius išnykusio, gyvūno ragus.
Abejingų nepaliks ir ryškiausias nepriklausomos Lietuvos simbolis –
Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia. Pirmą kartą muziejuje eksponuojamas
preciziškai pagamintas Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios maketas,
datuojamas apie 1934-1937 m. ir Lietuvos centriniame valstybės archyve
rastas vaizdo siužetas, kuriame užfiksuota statybos komiteto pirmininko
kunigo Felikso Kapočiaus ir bažnyčios architekto Karolio Reisono
pasivaikščiojimas po tautos paminklo statybvietę.
Ekspozicijoje neteks nuobodžiauti!
Kiekvienas parodos lankytojas Rožės Rimkevičienės galanterijos
krautuvėlėje galės pabandyti atpažinti ir surasti tinkamas XX a. I p.
prekių etiketes, o teisingai atlikęs užduotį, gaus prizą – Kauno
fotografo Iljos Jasvoino atviruką – kurį galės atsiimti gretimoje
fotoprekių ir paslaugų įstaigoje Foto-Radio-Bazar. Ekspozicijos kūrėjai
kviečia patikrinti, kokios atvežtinės prekės buvo sandėliuojamos Hanza
sąjungos prekybininkų sandėlyje, pasklaidyti XVI-XVIII a. kauniečių
asmenvardžių sąrašą, kuriame galbūt rasite ir savo pavardės atitikmenį,
sužinosite jos kilmę ir paminėjimo šaltinius. Kuriant ekspoziciją
pagalvota ir apie edukacinių užsiėmimų erdvę, chronologiškai ji tarsi
pasakoja apie laikotarpį iki Kauno miesto įsikūrimo. Čia, jei tik tuo
metu nevyksta edukaciniai užsiėmimai, galima pasimatuoti V a. Nemuno ir
Neries santakos gyventojų dėvėtus drabužius, rekonstruotus pagal Kauno
apylinkių archeologinius radinius; rasti svarbiausių Kauno miesto datų
ir įvykių atitikmenis, nupiešti savo pasirinktą Kauno miesto simbolį.
Ekspozicija – neįpareigojanti, tad
galima keliauti ir pasroviui, t.y. Nemuno – Neries tėkmės kryptimi, nuo
Kauno kaip Laikinosios sostinės istorijos iki seniausiųjų laikų, ir
prieš srovę, bet pagal įprastą chronologinę seką – nuo seniausiųjų laikų
iki I Lietuvos Respublikos.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
