Saugomų teritorijų direkcijos pasiruošusios vykdyti
prevencinį darbą, kad nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose
pavasarį nebūtų deginama žolė. Gamtosaugininkai perspėja, kad ugnyje gali žūti
atbundantys vabzdžiai, perintys paukščiai, neršti keliaujantys varliagyviai.
Reklāma
Ugnies paveikiama ne tik pirmoji pavasarinė augalija, bet
ir smulki gyvūnija – kiškių, ežių, driežų jaunikliai. Dėl ugnies poveikio
skurdėja dirva, teršiamas klimatas - iki 30 procentų dirvožemio azoto pakyla į
atmosferą kartu su degimo produktais.
Saugomose teritorijose auga daug retų augalų, lizdus suka
saugomos paukščių rūšys, todėl žmonėms reikia itin atsargiai elgtis, kad
nepadarytų nepataisomos žalos gamtai.
Neries regioninio parko direkcijos darbuotojai nuolatos
aiškina gyventojams apie deginimo žalą, nes ūkininkaujantys Vilniaus krašte
itin mėgsta anksti pavasarį padegti sausą laukų žolę. Žmonėms atrodo, kad
nereiks šienauti, bus sunaikintos piktžolės. Deja, daugumos piktžolių šaknys
yra giliai ir po degimo jos išlieka. Ekologai, reindžeriai kreipiasi į
gyventojus, kad nepraeitų pro šalį, pamatę degančią žolę, pasistengtų užgesinti
ugnį.
Sartų regioninio parko direkcijos specialistai perspėja,
kad liepsnos gali persimesti į miškus, kuriuos sudėtinga gesinti. Ypač būna
daug nuostolių, kai gaisrai persimeta į durpynus ar durpingas pievas.
Užsidegus durpynams, labai padidėja oro tarša.
Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant
skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Už pernykštės žolės deginimą gresia
ir administracinė atsakomybė, ypač jeigu žolė padegama durpingose vietovėse,
saugomose teritorijose.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų,
laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos
reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28
eurų iki 231 euro bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir
kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 eurų bauda.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, kurie,
pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali
būti skiriama nuo 28 iki 173 eurų bauda, taip pat sumažintos tiesioginės
išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė.
Padegėjui gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą
žalą. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas
teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali
siekti tūkstančius eurų.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
