Autors: Rūta Evelina Šutinytė
Avots: www.kpd.lt
Baigti valstybės saugomos
Alantos dvaro sodybos rūmų (Molėtų raj., Naujasodžio k.) rūsio dalies
tvarkybos (konservavimo ir remonto) darbai. Juos finansavo Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Alantos dvaro rūmų
rūsyje duris atvėrė amatų centras ─ vienas iš didžiausių Utenos
apskrityje.
Alantos dvaro sodybos rūsio dalies
konservavimo ir remonto darbams Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos 2015 m. skyrė virš 55 800 eurų. Už šias lėšas
restauruotos ir suremontuotos rūsio patalpos, įrengtos grindys iš
klinkerio plytelių dangos, atkurtos vidinės bei lauko durys. Be to,
restauruotas vidinių sienų ir skliautų, angokraščių tinkas; įrengti ir
klinkerio plytelėmis aptaisyti gelžbetoniniai vidaus laiptai; sutvarkyti
Vakarinio bei Pietinio priebučio lauko laiptai; suremontuota fasado
dalis prie įėjimo į rūsį. Projekto vadovas ─ Ramūnas Buitkus (UAB
„Senamiesčio projektai“).
„Džiaugiamės, kad profesionaliai
sutvarkytuose Alantos dvaro rūmų rūsiuose per Mažosios kultūros sostinės
atidarymo ceremoniją lankytojams atvėrė duris amatų centras. Norėčiau
padėkoti Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriui Vladui
Pusvaškiui už ilgametį rūpestį Alantos dvaru. Amatų centro ekspozicijos
dalis yra skirta bibliotekininkei, kaimo bendruomenės organizatorei,
aukštaičių tautosakos rinkėjai, etnografinio ansamblio įkūrėjai a. a.
Elvyrai Satkūnaitei. Kviečiame apžiūrėti naująjį amatų centrą ir
lankytis visus metus truksiančiuose Mažosios kultūros sostinės
renginiuose“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Alantos dvaro rūsio remonto ir
konservavimo darbai buvo pradėti 2015 m. birželį ir tęsėsi iki praėjusių
metų pabaigos. Alantos dvaro sodybos komplekso rūmų rūsio dalies
tvarkybos darbų projekte buvo numatyta saugoti išlikusią autentiką ─
visas pirminio pastatymo dalis bei elementus, t.y. pastato tūrį
(matmenis, planavimą) bei atlikimo technologiją ir aplinką. Rūsys yra po
visu Alantos dvaro pastatu. Vidaus planinė struktūra mišri: Šiaurinėje
pastato dalyje vyrauja anfiladinis patalpų išdėstymas (pereinamos
patalpos be koridorių), Vakarinėje dalyje – koridorinis, o Rytinėje –
koncentruotas centrinis.
„Daugelyje leidinių ir straipsnių
nurodoma, kad Alantos vietovė pirmą kartą paminėta 1436 m., kai Lietuvos
didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui
Astikui už nuopelnus kovojant su Švitrigaila. Iš tiesų 1436 m. birželio
28 d. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Alantos (Owantha)
vardas, tačiau tai susiję visiškai su kitu istorijos faktu – su
Žygimanto Kęstutaičio dokumentu, kuriuo jis patvirtino Vilniaus
kašteliono Kristino Astiko dovio užrašymą žmonai Onai. Kristino Astiko
žmonos Onos dovį sudarė du dvarai su kaimais: Deuklebiškis bei Alanta,
suteikta jam Vytauto privilegija“ (Zukasalanta.lt). Alanta šiemet
švenčia savo vardo pirmojo paminėjimo 580-ąsias metines (kai kurie
šaltiniai teigia, kad ji buvo žinoma dar anksčiau – net nuo XIIIa).
Alantos dvaro sodybą, pastatytą 1858
m., sudaro 12 dvaro laikotarpio statinių bei jų liekanų, parkas ir
vandens telkinių sistema. Dvaro rūmai yra istorizmo laikotarpio su
ryškiais neoromaninio stiliaus bruožais. Šiaurės ir Pietų kumetynai bei
sandėlys yra romantizmo laikotarpio akmens mūro pastatai, kuriems yra
būdinga liaudiškų ir stilistinių elementų jungtis. Prieš rūmus stovėjo
moters, vilko ir liūto skulptūros, tačiau jos neišliko.
„Rūmuose buvo Tolimųjų rytų kambarys –
menė, įrengtas kaip kinų stiliaus arbatos kambarys, jame – turtinga
keramikos ir žibintų kolekcija. Valgomojo lubas puošė gipsatūros (gipso
puošiniai), prabangus ir tuo metu labai populiarus sietynas – žibalinė
lempa su dvylikos žvakių šakomis. Sienos buvo nukabintos brangių
japoniško ir kiniško porceliano, rankomis dekoruotų lėkščių kolekcija.
Valgomąjį puošė du kredensai (antikvariniai baldai, skirti indams
sudėti), ant kurių matome arbatos puodelius. Langus, duris ir sienas
dengė prabangių audinių dekoras. Kambaryje buvo samurajaus skulptūra.
Anot senos dvaro virėjos Elenos Bratkauskaitės, šis kambarys buvo
vadinamas japonišku, o patarnaudavo svetimtaučiai. Ponas vežiodavęsis
negriuką“, ─ rašoma Viktorijos Kazlienės knygoje „Alantos dvaras“.
Anot Kultūros paveldo departamento
Utenos skyriaus vedėjo Arūno Giraičio, Alantos dvare įkurtame amatų
centre bus vykdoma daug veiklos ir tai bus vienas iš didžiausių amatų
centrų Utenos apskrityje. Ateityje taip pat puoselėjamos viltys
atstatyti Alantos dvaro rūmų bokštą tokį, koks jis buvo anksčiau.
Akštuonkampis bokštelis-belvederis šliejasi prie dvaro pastato vakarinio
fasado. Nuo 1853 iki 1928 m. buvęs keturių aukštų su aikštele, per karą
sugriautas, jis liko dviejų aukštų.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.