Foto: Tourism Authority of Thailand
Autors: Tourism Authority of Thailand
Avots: Tourism Authority of Thailand, Stockholm office
Į Tailandą kasmet suplūsta apie 700 000 turistų iš Skandinavijos ir 50 000 Baltijos šalių. Net neabejojame, kad esate daug skaitę apie šypsenų žemę, jos 
išskirtinę virtuvę, nuostabią gamtą, draugiškus žmones ir kita. Manote, kad Tailandas jau nebegali jūsų nustebinti? Šis straipsnis pakeis jūsų nuomonę. Pateiksime jums kelis faktus, kuriuos žino retas turistas. Leiskimės kartu į Tailando istorijos labirintus.
„Red Bull“ gimtinė
Reklāma
Visame pasaulyje populiaraus energinio gėrimo istorija prasidėjo Tailande. Šio gėrimo pirmtakas – Krating Daeng – saldus negazuotas energinis gėrimas, kurį 1970 metais sukūrė „Chaleo Yoovidha“ įmonė. 1976 m. gėrimas išpopuliarėjo Tailande ir, galiausiai, visoje Azijoje. Austrų verslininkas Dietrich Mateschitz paragavo šio gėrimo atkeliavęs į Tailandą. Ir, netikėtai, jis padėjo verslininkui atsikratyti dėl laiko juostų pakeitimo (angl. jet-lag) patiriamus simptomus. Netrukus verslininkas pradėjo bendradarbiauti su gėrimą sukūrusia įmone „Chaleo.“ „Chaleo“ atskleidė Dietrich Mateschitz originalią gėrimo formulę, o jis ją modifikavo, kad taptų patrauklesnė vakarietiškam skoniui. Taip gimė „Red Bull.“
Originalus „Sriracha“ padažas
„Sriracha“ – aštrus padažas, kurį galite įsigyti kone kiekvienoje maisto parduotuvėje ir rasite ant kiekvieno rytietiškos virtuvės restorano stalo. Padažo kilmė vis dar nėra iki galo aiški. Manoma, kad jį sukūrė Sri Racha gyvenvietėje, Chnonburi provincijoje, netoli Patajos (Tailande) gyvenanti moteris Thanom Chakkapak. Tačiau šeima niekad neužpatentavo pavadinimo. Garsi Tailando įmonė „Thaitheparos“ perpirko receptą iš šeimos ir nuo to laiko padažas gaminamas ir parduodamas „Sriraja Panich“ pavadinimu. Jungtinėse Amerikos Valstijose „Sriracha“ padažu prekiauja „Huy Fong’s Tran“, o ant pakuotės puikuojasi logotipas su gaidžiu. Padažai gaminami įvairių skonių ir aštrumo. „Tran“ padažui naudojamos šviežios raudosios aitriosios paprikos, užaugintos JAV, o „Sriraja Panich“ padažas gaminamas iš šiauriniame ir centriniame Tailande užaugintų Kajeno paprikų.
Bankoko vardo istorija
Užsieniečiai Tailando sostinę vadina Bankoku. O tajams šis miestas yra Krung Thep. Bankoko vardo istorija nėra aiški. Vieni pasakoja, kad pavadinimas galėjo kilti iš Bang Ko vardo. „Bang“ reiškia „miestas ar gyvenvietė ant upės kranto“, o „Ko“ – „sala“. Pavadinimas atspindi miesto kraštovaizdį. Kita teorija teigia, kad šis pavadinimas yra Bang Makok trumpinys. Makok yra alyvuogę primenantis vaisius, o teoriją patvirtina buvęs Wat Arun, netoliese esančios šventyklos, pavadinimas. Kadaise ji buvo vadinama Wat Makok. Taigi, Bankoko pavadinimas galėtų reikšti „miestelis, kuriame auga alyvmedžiai.“
Bankokas dažnai vadinamas „Rytų Venecija“
Bankokas ne veltui buvo pramintas „Rytų Venecija“ – čia nuo seno stūksojo begalė trobelių ant pastolių, kuriuos skalavo visą miestą išraizgiusių kanalų vanduo. Šiandien didžioji dalis šių kanalų jau yra nusausinti ir išasfaltuoti, kad patenkintų vis augančios populiacijos poreikius. Tačiau miestą teberaizgo gan įspūdingas vandens kanalų tinklas. Nenuostabu, kad Bankokas buvo pramintas „Rytų Venecija.“
Tiltas per Kwai upę
„Tiltas per Kwai upę“ – kultinis 1957 m. karinis filmas, paremtas Pierre Boulle romanu (1952 m.). Tiltas stovi Kačanaburyje ir yra geležinkelio į Birmą dalis, kuris buvo primintas Mirties geležinkeliu. Tai buvo juodas Tailando istorijos etapas. Tailandas niekad nebuvo kolonizuotas, tačiau patyrė okupaciją net keletą kartų. Viena jų – japonų okupacija Antrojo pasaulinio karo metu. Japonija užėmė Tailandą (anksčiau vadintą Siamu) 1941 m. gruodį ir planavo pastatyti geležinkelio liniją nuo Siamo iki Birmos, kad sumažintų priklausomybę nuo jūrų transporto ir palengvintų patekimą į Indiją. Geležinkelio statybos buvo aplaistytos belaisvių krauju – jų metu žuvo apie 13 000 karo belaisvių, kurių kūnai buvo palaidoti šalia bėgių. Skaičiuojama, kad projekto eigoje žuvo nuo 80 000 iki 100 000 prievarta atvežtų civilių iš Malajų salyno ir Olandijos Rytų Indijos, užimto Siamo ir Birmos.
Gamtos dovanos, virtusios menu. Kokosų lobynas
Samut Songkhram yra nedidelė provincija Tailando įlankoje, į pietvakarius nuo Bankoko. Samut Songkhram garsėja ne tik vaizdingais gamtos paveikslais, nerūpestinga vietinių kasdienybe, bet ir viena didžiausių kokosų plantacijų visame Tailande. Galima net pajuokauti, kad šioje provincijoje vietinių gyvenimai sukasi vien aplink kokosus. Vienas to pavyzdžių yra iš paprasčiausio kokoso kevalo sukurta įmantri muzikinė dėžutė – tajų styginis instrumentas, kuriame harmoningai susilieja meistriškumas ir akustika. Atrask daugiau ...
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
