Foto: Imagebank.sweden.se/Henrik Trygg
Avots: BalticTravelnews.com/Bild.de
Į gamtą mieste – kad ir kaip prieštaringai tai beskambėtų, vis dėlto tai tiesa. Vis dažniau pasaulyje akcentuojama didmiesčių vidaus švara ir ekologija, gamta ir parkai. Europos Komisija jau trečiąjį kartą nominavo Žaliąją Europos sostinę. Vertinti miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 200 000 gyventojų. Be to, šie miestai turėjo atitikti keletą keliamų kriterijų – mažas transporto išmetamųjų teršalų kiekis ir triukšmas, gera oro kokybė, žaliųjų zonų skaičius, biologinės aplinkos įvairovė bei ilgailaikės žemės plotų panaudojimas.
2010 metų žaliosios sostinės titulas atiteko Stokholmui, o 2011 metais jis bus skirtas Hamburgui – šis Vokietijos uostamiestis šį įvertinimą gavo už labai gerą oro kokybę, nauja elektros taupymo politiką ir techniką bei už puikią visuomeninio transporto infrastruktūrą.
Žalieji Europos miestai:
Barselona (Ispanija) - jau keletą metų iš eile Barselonoje sumažinamas išmetamųjų teršalų kiekis. Nuo 2000-ųjų kiekviename naujai pastatytame pastate būtina įrengti saulės baterijas.
Malmė (Švedija) – akcentuojamas oro ir vandens kokybės gerinimas, biologinės įvairovės skatinimas ir nepasiturinčių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimas.
Nantas (Prancūzija) – čia daug parkų, sodų ir skverų. Jau mokyklose vaikai yra mokomi gerbti ir mylėti gamtą. Miestas daug lėšų skiria jaunimo švietimui ir siekia išauginti jaunąją kartą, kuri suvoktų ir įsisavintų gamtos saugojimo ir tausojimo kultūrą ir taip pat galvotų apie palikimą kitoms kartoms.
Niurnbergas (Vokietija): jokio kito Vokietijos miesto teritorije nėra tiek daug miškų. Šia parengtas planas iki 2021 metų, kuriame reglamentuota, ką ir kaip daryti siekiant užtikrinti miesto ekologinę aplinką.
Reikjavikas: Islandijos sostinėje daug lėšų skirta ekologijos ir ilgalaikės gamtinių išteklių panaudos mokslui. Žemės gelmių karštis, trykštantis iš karštųjų šaltinių, bus panaudotas tiek privačių namų, tiek visuomeninių objektų projektuose. Taip sutaupoma daug energijos.
Vitoria Gasteiz (Ispanija): Baskų žemių sostinėje ekologiškas gyvenimo būdas jau tapo įstatymu. Seni pastatai remontuojami atsižvelgiant į žaliuosius reikalavimus. Miesto meras miestelėnams primena apie ekologišką gyvenimą ir internete.
Stokholmas (Švedija): Kodėl Stokholmui skirtas Žaliosios Europos sostinės titulas 2010-aisiais? Ogi todėl, kad šiame mieste sumažintas triukšmas, vandentiekio ir šiukšlių išvežimo sistemos atnaujintos pagal ekologinius kriterijus, pastebimai pagerėjo oro kokybė, visuomeninis transportas naudoja biologinį kurą.
Hamburgas: Šiame Vokietijos uostamiestyje numatyta iki 2020 metų 40% sumažinti CO2 išmetamųjų dujų kiekį lyginant su 1990-aisiais metais, o iki 2050-ųjų – net iki 80%! To pakanka, kad miestas būtų pripažintas Žaliąja 2011 Europos sostine.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
