Daugeliui vienas smagiausių kelionės sudedamųjų yra lauktuvės. Ieškome ko
nors, kas vėliau primins kelionėje patirtus įspūdžius ar padės jais pasidalinti
su draugais, artimaisiais. „Ir nors turizme itin ryškus komercinis suvenyrų
aspektas, o jie patys – sparčiai vienodėja, suvenyrų parduotuvėse ar
turgeliuose vis dar įmanoma atrasti kažką originalaus“, – sakė patirties
turizmo tyrėja, kelionių agentūros „Baltic Tours“ projektų vadovė dr. Rasa Levickaitė.
Kaip rinktis lauktuves?
Reklāma
R. Levickaitės įvardyti teisingų lauktuvių požymiai: pagaminta vietoje,
akivaizdus rankų darbas, vienetinis daiktas, kuris perteikia konkrečios šalies
tradicinį gyvenimo būdą ar buities, gamtos realijas, pvz., iliustruoja kraštui
būdingus darbus ar net primena gamtinių, kultūrinių išteklių poveikį vietos
žmonių gyvenimui, kultūrai, seka krašto istoriją, legendas ir t. t. „Įteikę
tokį suvenyrą, pvz., nertą staltiesėlę iš Ispanijos, visuomet galėsite
papasakoti apie šimtametę senolę, kuri praktiškai prie jūsų akių nutraukė giją tarp
siūlų kamuolio ir jūsų dabar rankose laikomos servetėlės. Nes seniai seniai,
kai vyrai išplaukdavo į jūrą, moterys jų laukdavo savo nerimą sudėdamos į
nėrinius, o tradicija nerti išliko iki šiol“, – sakė R. Levickaitė.
Tad ko ieškoti populiariausiose vasaros atostogų šalyse ir kokias istorijas
jūsų lauktuvės seks jums ar jūsų draugams?
Graikija: alyvuogių
aliejus ir vilna
Iš alyvmedžių giraitėmis žaliuojančios Graikijos parsivežkite sau ir
kitiems padovanokite alyvuogių aliejaus, dar vadinamo skystuoju šalies auksu. Su
dovanojimu siejamas net pats alyvmedžio atsiradimas šalyje – pasak graikų mitų,
alyvmedis yra dievų dovana žmonėms, o pirmąjį medelį dar prieš 5 tūkst. metų Graikijai
įteikė Dzeuso dukra Atėnė.
Aliejus gali būti ne tik pirkinys, bet ir įdomi pramoga. „Graikijoje organizuojamos
degustacijos, per kurias išmokstama atpažinti kokybišką, vertingą alyvuogių aliejų.
Jo galima įsigyti ir kitokiais nei įprasta pavidalais: alyvuogių aliejumi
papildomi muilai, šampūnai, kremai ar kitos kosmetinės priemonės“, – vardijo R.
Levickaitė.
Gerų emocijų namiškiams galima parvežti kartu su minkštutėle Graikijos avių
vilna. Nuo antikos laikų tikima,
kad vilnoje kaupiasi teigiama energija – ne veltui Homero „Iliadoje“
aprašytieji argonautai (Argo laivu keliavę didvyriai) leidosi į auksavilnio
avino, kurio garbanos turėjo sergėti nuo visų negandų, paieškas.
Šiandien natūralios gydomosios vilnos savybės pripažįstamos ir
vertinamos visame pasaulyje. Vilna naudojama raumenų, sąnarių skausmui malšinti,
kraujotakai ar kvėpavimo takų veiklai gerinti. Tradicinė Graikijos vilna flokati, apdirbama ją skalaujant kalnų
upokšniuose, išsiskiria tankumu ir purumu. Iš šios vilnos gaminami pledai,
patalynė, kilimai ar drabužiai puikiai tiks rimtoms lauktuvėms.
Italija: sūris ir
kaukės
Šalia garsių neapolietiškų picų, Italija poilsiautojus masina įvairiausių sūrių
gausa. Itališkų sūrių ištakos siekia net senosios Romos laikus – 2000 m. pr. m.
e. senovės romėnai sūrį laikė vienu svarbiausių maisto produktų. Pasakojama,
kad viduramžiais romėnų sūrių receptai buvo akylai saugomi vienuolynuose ir tik
vėliau pasklido po visą Italiją.
Šiandien kone kiekvienos šalies krautuvėlėje puikuojasi tradiciniai sūriai:
parmesan, grana padano, gorgonzola, taleggio, fontina ir,
žinoma, ricotta, mascarpone bei mozzarella. Pasirinkę tokias lauktuves neprašausite
pro šalį: itališki sūriai namiškius stebins dar
nepažintais skoniais, naujomis sūrių tekstūromis ir sodriais aromatais.
Autentiškas
suvenyras iš Italijos – venecijietiška kaukė. XVIII amžiuje per Venecijos
karnavalus užgimusios kaukės simbolizuoja prabangą, šventę
ir siejasi su paslaptimi.
Tradiciškai, šiomis kaukėmis italai puošdavosi prieš didįjį pasninką tam, kad
paslėpę savo tikrąją tapatybę linksmintųsi nieko nesivaržydami. Šiandien venecijietiškos
kaukės – turistų itin pamėgta ir net kolekcionuojama namų puošmena.
Ispanija: vytintas
kumpis, nėriniai
Svečiuojantis temperamentingoje Ispanijoje būtina paragauti, o jei pavyks,
ir parsivežti ispanų pasididžiavimu laikomo vytinto kumpio serrano. Šiam kumpiui auginamos kiaulės šeriamos ąžuolų gilėmis,
todėl mėsa yra ypatingo skonio. Burnoje tirpstantį kumpį privalu pjaustyti kuo ploniausiais
griežinėliais –tam, kad atsikleistų tobulo skonio savybės. „Meistriškai
supjaustyti šį kumpį moka anaiptol ne kiekvienas, tad neprašausite pro šalį jo
įsigiję turguje ir paprašę supjaustyti vietoje, – taip, kaip reikia“, - sakė
„Baltic Tours“ atstovė.
Išties unikalių smulkmenėlių galima rasti Ispanijos blusų turguose: tai
nėriniuoti šaliai, įdomesnės kaklaskarės, skraistės, o gal net susidomėsite kastanjetėmis
– tradiciniais ispanų mušamaisiais instrumentais?
Tradiciškai iš dviejų virve surištų, kriauklelių formas primenančių, medinių
dalių gaminamos kastanjetės naudojamos
ispaniškam ritmui paryškinti.
Turkija: rožių vanduo, saldumynai
ir turkiška akis
Bene populiariausios ir turistų itin pamėgtos lauktuvės iš Turkijos –
turkiška akis. Tačiau be šio mielo niekučio, serginčio nuo blogio, kaip kad
žada patys turkai, yra ir daug originalesnių dalykėlių.
Vienas jų – natūralus rožių vanduo, tinkantis ne tik kvėpintis ar odai
drėkinti, bet ir vartojamas kaip gėrimas. Rožių vanduo, pagardintas lašeliu
citrinų sulčių ir kruopele medaus, nuo širdies nuplaus visas dulkes, mat rožių vandenyje esančios aromatinės medžiagos
harmonizuoja – teigiamai veikia mintis ir atpalaiduoja.
Ieškantiesiems dar praktiškesnių lauktuvių R. Levickaitė pataria užsukti į
turkišką turgų. Jame galima pasidairyti autentiškų Turkijai itin būdingų dirbinių
– rankų darbo šilkinių kilimų. Turkiški kilimai savo autentiško grožio
neprarado ištisus šimtmečius – yra margaspalviai, puošti tradiciniais raštais,
žvaigždėmis, gėlėmis ar paukščiais. Tokius pat kilimus dar turkų klajokliai jorukai tiesdavo palapinėse, o šiandieną
jais puošiame savo namus.
Gurmaniškų lauktuvių
mėgėjams – kiekvieną smaližių pradžiugins saldus kepinys baklava, gaminamas iš sluoksniuotos plonos tešlos lakštų, riešutų
ir medaus sirupo. Abejingų nepaliks tikra turkiška chalva bei džiovintos figos. Prasidėjus figų
sezonui, turkai jomis dažnai vaišina svečius. Mat šmaikštauja, kad kuo saldžiau
valgai, tuo švelniau kalbi.
pix-LAT.3860.gif)
