Pastaruoju metu daug
kalbama apie saugomų teritorijų lankytojų bilietą, stovyklaviečių mokesčius, nuolat
verda diskusijos dėl kainų už renginius bei kitus patyrimus gamtoje. Natūraliai
kyla klausimas – ar buvimas gamtoje turi būti mokamas?
Reklāma
Mokama
ne už gamtą
Baltijos aplinkos forumo
specialistai, šiuo metu įgyvendinantys Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą
ekoturizmo plėtros projektą Lietuvoje, teigia, jog kainuoja ne pati gamta, bet
paslauga, infrastruktūros palaikymas. Jie taip pat įsitikinę, jog nemokamos
gamtos patyrimo paslaugos, tokios kaip ekskursijos, renginiai, iškreipia gamtinio
turizmo (arba - ekoturizmo) rinką ir trukdo jai plėtotis. „Dažnam lietuviui
nekyla klausimų, kai jo paprašo susimokėti festivalyje, muziejuje ar atrakcionų
parke, tačiau jį iki šiol stebina mokamos išvykos su patyrusiu gamtininku ar
biologu, - teigia ekoturizmo plėtros projekto vadovė Rita Norvaišaitė.
Baltijos aplinkos forumas,
drauge su Dzūkijos nacionaliniu parku šiemet antrą kartą organizavęs festivalį
gamtoje „Vidur girių“, teigia, jog šiemet, nutarus festivalį apmokestinti,
nuvilnijo nepasitenkinimo banga. Festivalio koordinatorė Radvilė Jankevičienė
prisimena: „Sulaukėme kandžių komentarų, jog siekiame pasipelnyti iš gamtos, o
ji juk priklauso visiems. Išeiti į mišką ir apsikabinti medį, žinoma, nieko
nekainuoja, tačiau mes organizuojame turiningą gamtos patyrimą, į savo
renginius pasikviečiame patyrusius gamtininkus – botanikus, pėdsekius, sudarome
sąlygas miesto žmonėms sužinoti, pamatyti, patirti daugiau. Šiemet
festivalio metu surinktos lėšos, deja, nepadengė net organizacinių išlaidų.“
„Lietuvos gamta yra subtili. Kai kalbame apie jos interpretavimą, reikalingas
ekspertas, puikiai išmanantis ne tik gamtos procesus, bet ir viso to perteikimo
būdus ir formas. Dėl to kokybiška gamtos pažinimo paslauga negali būti
nemokama, o jei ir gali – tai ne daugiau nei vieną kartą. Nes savanorystė ar
entuziazmas brangiai kainuoja, – kolegę papildo Baltijos aplinkos forumo
direktorius Žymantas Morkvėnas. Organizacijos specialistai tikina, jog kai
kurios paslaugos gamtoje gali būti nemokamos, tačiau turi būti sugalvotas
mechanizmas, kaip jos prisidėtų prie vietos bendruomenės gerovės.
Užsienio
ekspertai stebisi gamtinio turizmo situacija Lietuvoje
Pavasarį bei vasaros
pradžioje Lietuvoje viešėję ekoturimo plėtros ekspertai iš Švedijos ir Estijos
stebėjosi, kad pas mus valstybinės institucijos nemokamai atlieka privataus
verslo darbą ir taip užkerta kelią šio vystymuisi. „Nesuprantu, kokį viešąjį
interesą tenkina praktiškai nemokamai teikiamos patyrusių gamtininkų
ekskursijos. Tai yra visiškai privataus verslo reikalas – mokama paslauga, už
kurią jie dar ir mokesčius valstybei mokėtų. Kaip privatus verslas gali
konkuruoti su ekspertais, kurie savo žinias parduoda pusvelčiu? Žinoma, yra
socialinės grupės – vaikai, pensininkai ir pan. –, kurioms valstybė galėtų
kompensuoti edukacijas gamtoje, bet tikrai nereikia visiems paslaugų teikti
nemokamai,“ - birželį lankydamasis Nemuno deltoje kalbėjo Staffan
Widstrand,
vienas žymiausių gamtos fotografų ir ekoturizmo ekspertų. Jį taip pat stebino
itin dideli ribojimai stebėti griežtai saugomas rūšis. „Daugelyje versliai
mąstančių pasaulio šalių paprastiems vietos gyventojams, pažįstantiems rūšis,
žinantiems, kaip su jomis elgtis, suteikiama teisė reguliuoti turistų srautus.
Jie praktiškai pažįsta kiekvieną gyvūną ir žino, kiek prie kurio galima
artintis, kur ir kada geriausia juos stebėti. Tokios žinios – ekoturizmo
pagrindas. Už tai mokami pinigai,“ – dėstė Staffan Widstrand. Visi ekspertai akcentavo,
jog visi 3 ekoturizmo aspektai – draugiška gamtai veikla, išlaikoma socialinė
ir kultūrinė atsakomybė bei ekonominė nauda – yra vienodai svarbūs. Jei norima,
kad turizmas plėtotųsi gamtai palankiu būdu, negalima pamiršti ekonominio
sverto. Bandydami devyniais užraktais apsaugoti gamtą, iššauksime priešingą
efektą – masinio turizmo augimą, palankumo ir prieraišumo gamtai mažėjimą.
Gamtinio turizmo specifika
Baltijos
aplinkos forumas, šiuo metu plėtojantis pėdsekystės paslaugą, teigia, jog
didžiausias iššūkis skatinant gamtinį turimą yra dėl nedidelio dalyvių
skaičiaus išauganti paslaugos savikaina. „Ekoturizmo produktas – kokybiška
patirtis, draugiška gamtai. Vienu metu paslauga gali mėgautis daugiausiai 20 žmonių (optimalus
skaičius – iki 10). Jei
grupė bus didesnė, dalyviai neįsibus
gamtoje, nepajaus su ja ryšio, o tai yra – meilės gamtai pagrindas,“ – dėsto
Rita Norvaišaitė. Merginos teigimu, tokio turistinio produkto sukūrimas ir
nuolatinis tobulinimas reikalauja nemažai investicijų, ypač – laiko. Reikia ne
tik parinkti įdomų tinkamo ilgio maršrutą, bet ir sudėlioti patrauklias
istorijas į bendrą pasakojimą, praturtinti patyrimą nuotykiais ir atrakcijomis.
Būtent dėl pakankamai
aukštos ekoturizmo paslaugų kainos, Estijoje verslininkai orientuojasi į
užsienio turistus. „Vietinė rinka nėra pasirengusi mokėti tokios kainos. Tuo
tarpu užsieniečiams tai – vieni niekai,“ – komentuoja ekoturizmo operatorius iš
Soomma nacionalinio parko Aivar Ruukel.
Baltijos aplinkos forumas
teigia dar bandysiąs pėdsekystės paslaugą pasiųlyti lietuvių turistams, nors
neatmeta galimybės, jog dėl nusistovėjusios nemokėjimo
už gamtą tradicijos, teks dairytis į tarptautinę rinką. Apie visą
ekoturizmo paslaugos plėtojimo procesą ir patirtį bus galima skaityti Baltijos
aplinkos forumo parengtoje apžvalgoje (el. psl. www.bef.lt). Ji pasirodys šį
rudenį.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
