Autors: Šarūnė Bernotė
Avots: BVRG
Saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ iniciatorius tarptautinių maršrutų operatorius „Lux Express“ atliko keleivių apklausą. Paaiškėjo, kad tik 71 proc. lietuvių užsisega saugos diržus važiuodami automobiliu, o autobusu – vos 36 proc. respondentų. Rezultatai rodo, kad lietuviai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, mažiausiai rūpinasi savo saugumu kelyje.
Pagal apklausos duomenis galima spręsti, kad Lietuvos gyventojai nėra tinkamai informuojami apie pagrindines Lietuvos kelių eismo taisykles (KET) ir tai, kaip jie gali užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą kelyje. Net 9 proc. keleivių galvoja, kad saugos diržai autobuse nėra reikalingi, o daugiau nei 5 proc. kaip priežastį, kodėl jie nesegi saugos diržų autobuse, įvardija savo įsitikinimą, jog keleiviams negresia baudos už šios taisyklės pažeidimą.
„Atlikdami apklausą pastebėjome, jog visuomenė arba nėra pakankamai informuojama, arba nepaiso saugumo reikalavimų. Kaip viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardyta tai, kad segėti saugos diržus nėra patogu (49 proc.). Tačiau svarbu pabrėžti, kad autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, kaip ir automobiliuose, privaloma segtis saugos diržą. Keleiviai, o ne vairuotojas prisiima atsakomybę už šio įstatymo nepaisymą“, – teigia „Lux Express Lietuva“ direktorius Tomas Kaziliūnas.
Apie tai, kad lietuviai dar per mažai rūpinasi savo saugumu, rodo iškalbingi skaičiai. Pagal apklausos rezultatus, važiuojant autobusu diržų niekada nesisega net 16 proc. keleivių. Trečdalis (35 proc.) retai arba niekada diržų neseginčių autobusų keleivių pripažino, kad apie saugos diržų naudojimą net nepagalvoja.
Lietuvių saugaus elgesio kelyje paradoksaiKelių ir transporto tyrimų instituto saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus įžvelgia paradoksą, kalbėdamas apie lietuvių saugumo kelyje įpročius. „Lyginant su kitomis Europos šalimis, lietuviai yra pirmūnai, kurie dažniausiai segasi saugos diržus priekinėse sėdynėse, tačiau tuo pačiu metu lietuviai yra ir atsilikėliai, kurie nesisega diržų automobilio gale, – sako saugumo ekspertas, kuris tą patį paradoksą pastebi ir autobusuose. – Viena iš hipotezių, kodėl keleiviai nesisega saugos diržų, yra ta, kad automobilių gamintojai net kelis dešimtmečius neįrenginėjo diržų automobilių galinėse sėdynėse. O naujų automobilių gamintojai tam tikra prasme tęsia šią tradiciją ir priekinėse sėdynėse neužsisegus diržo, pasigirsta įspėjamasis signalas, o gale neprisisegus – jokios reakcijos.“
Apie būtinybę keisti blogą įprotį galinėse automobilio sėdynėse arba autobusuose nesisegti saugos diržų, kalba ir „Amplius LT“ vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
„Daugybė tyrimų įrodė, kad avarijos metu neprisegtas žmogus gali patirti rimtesnius sužalojimus ir savo kūnu sužaloti kitus keleivius. Tik mes visada esame įsitikinę, kad taip gali nutikti kitiems, bet ne mums ir dėl to šį kartą galima nesisegti saugos diržų. Saugos diržo užsegimas užima vos kelias sekundes, bet jo nenaudojimas gali brangiai kainuoti“, – sako vairavimo instruktorė.
Apie tyrimą:
Spalio mėnesį buvo atlikta „Lux Express“ keleivių apklausa Rytų Europos valstybėse, kurios metu apklausta beveik keturi su puse tūkstančio keleivių.
Apklausos metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje buvo pastebėta, jog lietuviai mažiausiai rūpinasi savo saugumu. Apžvelgus atsakymus matyti, kad tik 37 proc. autobusu keliaujančių lietuvių visada segasi saugos diržus. Palyginimui, Latvijoje autobusuose saugos diržus nuolat segi 49 proc. keleivių, Rusijoje – 50 proc., o Estijoje – 53 proc. respondentų.
Taigi, Lietuvos autobusų keleiviams labiausiai reikia pasitempti formuojant saugumo įpročius. O važiuodami automobiliu, mažiausiai saugos diržais naudojasi Rusijos keleiviai – 61 proc. Lietuvoje šis skaičius siekia 71 proc., Latvijoje visuomet saugos diržus segi 74 proc., o Estijoje – net 89 proc. keleivių.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
