2009 m. balandžio 22 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose (Aušros al. 47, Šiauliai) lankėsi Vilhelmas Adleris (Wilhelm Adler), buvęs Antrojo pasaulinio karo belaisvis, 1946 m. kartu su kitais Šiauliuose kalėjusiais vokiečių belaisviais statęs paminklą sovietų kariams centrinėje Šiaulių aikštėje. Buvusį paminklo statytoją labiausiai domino 1991 m. ardant paminklą surastas vokiečių belaisvių, stačiusių paminklą, sąrašas, šiuo metu saugomas „Aušros“ muziejuje.
Šiaulių miesto centrinėje aikštėje 1947 m. vasario 23 d. buvo atidengtas paminklas sovietų kariams (skulptorius Aleksandras Penkovas, architektas Jonas Kumpis). Paminklas vaizdavo karį su automatu, žvelgiantį į miestą nuo aukšto postamento. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo panaikinti ir sovietinės ideologijos simboliai. Dažnai dar ir „Pergalės“ vardu vadintas paminklas Šiauliuose buvo išardytas 1991 m. vasarą. Kario skulptūra nukelta (dabar saugoma Grūto parke), postamentas nugriautas. Ardant paminklą, paaiškėjo ir beveik penkiasdešimt metų jo saugota paslaptis. Postamento akmenų viršutinėje eilėje buvo aptiktas įmūrytas butelis, kuriame buvo vokiečių belaisvių, stačiusių paminklą, sąrašas ir du reichsmarkių banknotai. Radiniai buvo perduoti į „Aušros“ muziejų. Belaisvių sąrašo būklė buvo labai bloga: popierius pageltęs, dėmėtas, rašalas išsiliejęs. 1995 m. sąrašas buvo restauruotas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centre.
Vokiečių belaisvių sąrašas ir jo radimo istorija sulaukė atgarsio Vokietijoje. 1993 m. gegužės mėn. į Šiaulius atvyko pirmoji buvusių vokiečių karo belaisvių delegacija. Po Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose ir rajone įkurtuose lageriuose kalėjo tūkstančiai karo belaisvių. Jie būdavo verčiami dirbti pačius įvairiausius darbus: statybose, lentpjūvėse, gamyklose, netgi statyti paminklus „nenugalėtajai armijai“. Tarp buvusių belaisvių, aplankiusių Šiaulius, buvo ir statę Pergalės paminklą – Aloyzas Fetas (Alois Veth) ir Kurtas Besleris (Kurt Bessler). Buvę belaisviai Šiauliuose lankėsi dar keletą kartų. „Aušros“ muziejui jie yra perdavę įvairios medžiagos: atsiminimų, dokumentų, belaisvių stovyklos Šiauliuose maketą ir kt.
Vilhelmas Adleris (Wilhelm Adler) pirmą kartą apie belaisvių sąrašo suradimą išgirdo tik 2008 m., kai buvodamas Grūto parke, susidomėjo Šiaulių centre stovėjusios sovietų kario skulptūros atsiradimo Grūto muziejuje istorija.
Lankydamasis „Aušros“ muziejuje, V.Adleris apžiūrėjo vokiečių belaisvių sąrašą, jame atrado vietą, kurioje įrašyta ir jo pavardė. Statant Šiauliuose paminklą sovietų kariams, V. Adleriui teko lieti kario skulptūrą. Muziejui jis padovanojo pirmąjį savo, dar septyniolikmečio paauglio, 1943 m. iš metalo nulietą darbą – zodiako ženklą – liūto skulptūrėlę. Antras gyvenime jo lietas darbas, deja, jau Antrojo pasaulinio karo belaisvio – buvo sovietų kario skulptūra...
V.Adleris muziejui dar perdavė savo karo metų fotografiją, keletą dokumentų kopijų.
V.Adleris Šiauliuose aplankė vokiečių belaisvių kapines, pabuvojo centrinėje Šiaulių aikštėje, vietoje, kur ilgus metus stovėjo paminklas, palikęs atmintyje skaudžios praeities randus.
Išsamesnę informaciją teikia Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus Naujausios istorijos sektoriaus vedėja Birutė Lukošiūtė, tel. (8 41) 52 43 94.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
