Kol Lietuvos klimatologai prognozuoja neįprastai šiltą žiemą, daugiabučių namų gyventojai trina rankomis, o gamtos fotografai ilgisi sniego ir bent laipsnio kito šaltuko. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ir fotografų klubas „Naturephoto.lt“ visus šalies gamtos fotografus ragina nepadėti į šalį savo fotoaparatų belaukiant gražios žiemos ir objektyvus nukreipti į paukščius.
„Metų pabaigoje ketiname parengti kuo išsamesnį albumą apie Lietuvos sparnuočius. Mūsų šalyje gyvena per pusketvirto šimto paukščių. Lietuviškų ir užsienietiškų paukščių vadovų turime, jie nesunkiai prieinami, tačiau mūsų sparnuočius reprezentuojančio albumo – vis dar ne“, – sako LOD direktorius Liutauras Raudonikis.
Naujojo leidinio puslapiuose lygiomis teisėmis turėtų „sutūpti“ ir retieji Lietuvos sparnuočiai, ir kasdieniai mūsų giesmininkai. LOD duomenimis, iki 2011 m. spalio 1 d. Lietuvoje užregistruotos 375 paukščių rūšių. Mažiau nei penktadalis rūšių yra retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kitos – beveik trys šimtai – įprasti mūsų krašto sparnuočiai.
Lietuvoje žiemoja per pusantro šimto paukščių
Dauguma paukščių rudenį patraukia į šiltesnius kraštus ir į gimtinę sugrįžta pavasarį. Šiemet dėl šiltų orų daug sparnuočių dar neišskridę, tačiau ornitologai sako, kad užėjus šalčiams ar gausiai pasnigus jie paliks mūsų šalį.
„Tokiu metų laiku Lietuvoje matyti gulbes giesmininkes, didžiuosius baltuosius garnius – neįprasta. Kol nepaspaudė šaltukas ir nėra sniego, paukščiai neskuba išskristi, nes randa pakankamai maisto. Paukščiams kol kas gerai, o mums, gamtos fotografams, toks oras nelabai patinka – laukiam nesulaukiam sniego“, – sako gamtininkas Romualdas Barauskas.
Pasak su fotoaparatu retai išsiskiriančio Ventės rago vyr. ornitologo Vytauto Jusio, žiemą teoriškai Lietuvoje galima pamatyti 164 paukščių rūšis. 66 rūšys žiemoja retai ar atsitiktinai.
„Nors jau prasidėjęs antras kalendorinės žiemos mėnuo, pajūryje sausio pradžioje dar buvo galima išvysti pempių būrelių, pilna varnėnų, yra ir žąsų, daugiausia, žinoma, pilkųjų, o Kniaupės įlanka net juoduoja nuo ančių“, – teigia V. Jusys.
Naujasis leidinys turėtų atskleisti sparnuočių gyvenamąją aplinką
Ne vieną fotografą domėtis gamta paskatino paukščiai. Gamtos fotografas R. Barauskas prisipažįsta, kad daugelį metų svarbiausioji jį, kaip ir daugelį kitų, į gamtą vedusi gija taip pat buvo paukščiai. Albumo rengėjai tikisi, kad naujasis leidinys ne tik reprezentuotų mūsų krašto paukščius, bet ir turėtų atskleisti jų gyvenamąją aplinką.
„Paukščių nuotraukų ir „Naturephoto.lt“, ir „Birdpix.lt“, ir kiti fotografų klubai yra sukaupę daug, tačiau dauguma jų yra portretinės – darytos stambiu planu ir tinkamesnės pažinimo vadovams. O tokių, kurios atskleistų sparnuočių gyvenamąją aplinką, jų santykį su aplinka, parodytų, kokioje nuostabioje gamtoje mūsų paukšteliai gyvena, – labai pasigendame“, – sako R. Barauskas.
Fotografų akiratyje – ir įprasti paukščiai
Albumo rengėjai fotografus ragina nepamiršti įprastų mūsų giesmininkų: žvirblių, zylių, ančių, varninių paukščių, genių ir kt. Šiuos paukščius lengviau, paprasčiau fotografuoti. Be to, jie nebijo žmogaus kaimynystės.
Pasak patyrusio gamtos fotografo Renato Jakaičio, fotografuojant dažnus, įprastus žiemą mūsų krašto paukščius, galima padaryti daug gražių kadrų. Tam nebūtina ypatinga fototechnika, nereikia didelės patirties, žinių, ypatingo pasiruošimo ir kur kas greičiau pasiekiamas norimas rezultatas, palyginti su retų, sunkiai randamų ir prieinamų paukščių fotografija. Pasitelkus šiek fantazijos ir kantrybės, galima užfiksuoti įdomių akimirkų iš šių paukščių kasdienio gyvenimo ir aplinkos.
Retesnių sparnuočių fotosesijoms reikia ruoštis
Anksčiau R. Jakaitis dažnai fotografuodavo smulkius žvirblinius paukščius, genius, antis, taip pat varninius paukščius. Pastaruoju metu visą žiemos laikotarpį gamtininkas skiria vienos ar kelių paukščių rūšių fotografijai. Anot jo, tai daug sunkiau, bet ir daug maloniau. Šią žiemą, kaip ir pernai, fotografas nutaręs fotografuoti plėšriuosius ir vištinius paukščius.
„Ruošiantis retesnių paukščių fotografijai žiemos laikotarpiu būtina apsispręsti, kokie paukščiai bus fotografuojami, surinkti informaciją, kur ir kada jie dažniausiai laikosi ir maitinasi žiemą, kuriose teritorijose būna mažiausiai baikštūs. Didesnės sėkmės fotografuojant galima sulaukti iš anksto įsirengus papildomo maitinimo, jaukinimo vietas ir kuo mažiau pastebimas slėptuves“, – sako R. Jakaitis.
Paukščių fotografijas, skiriamas albumui apie Lietuvos sparnuočius, rengėjai kviečia publikuoti gamtos fotografų klubo svetainėje „Naturephoto.lt“
