2012 m. balandžio 12 d., ketvirtadienį, 16 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116, Šiauliai) vyks kultūros vakaras, skirtas pirmųjų Šiaulių atvirukų 110-čiui ir jų leidėjų – Isako Brevdos bei Boleslovo Zatorskio – atminimui.
Kultūros vakaras – tai proga prisiminti daugumai mūsų jau pamirštus senoviškus atvirukus, neturėjusius vietos laiškui parašyti, ir juose įamžintus senųjų, per abu karus sugriautų, Šiaulių senamiesčio vaizdus.
Susirinkusiesiems į Poeto Jovaro namo stilizuotą XX a. pradžios knygyną bus pasakojama apie pirmuosius Šiaulių miesto atvirukus – savitą ir anuomet ypač populiarų spaudinių žanrą, juose užfiksuotus miesto vaizdus, vyks diskusija, ar tikrai 1902 metai yra pirmųjų miesto atvirukų leidimo data. Prisiminti jau neišlikusį Šiaulių senamiestį padės pirmųjų leidėjų I. Brevdos ir B. Zatorskio išleisti atvirukai, eksponatai iš „Aušros“ muziejaus ir privačių – Petro Kaminsko ir Česlovo Galkaus rinkinių.
Pirmųjų atvirukų leidėjas I. Brevda buvo trečiojo knygyno mieste (įkurto 1889 m.) ir spaustuvės savininkas, carinės Rusijos laikmečiu išleidęs daugiausiai miesto atvirukų. Jis 1908 m. pirmasis išspausdino Šiaulių atviruką lietuvių k., išleido lietuviškų knygų. Kitas leidėjas – fotografas B. Zatorskis, dar 1896 m. gavęs Kauno gubernatoriaus leidimą fotografijos ir leidybos veiklai, 1902 m. išleido devynis, o apie 1910 m. – dar dešimt Šiaulių fotovaizdinių atvirukų.
Pirmieji Šiaulių fotovaizdiniai atvirukai, kurių su skirtingais vaizdais šiandien randama 19, turi anksčiausią 1902 m. vasario 26 d. pašto antspaudą. Tačiau, žinant to meto gan ilgą trukmę nuo fotografijos apdorojimo, cinkografinio atvaizdo paruošimo, atviruko išspausdinimo iki jo įsigijimo ir išsiuntimo (datos patvirtinimo antspaudu), manytina, kad visi šie atvirukai galėjo būti išspausdinti anksčiau, tikriausiai 1901 m., tik tokių įrodymų nerasta.
1902 m. filokartijos tyrinėtojams yra keistai vėlyvi, nes Šiauliai anuomet buvo antras pagal gyventojų skaičių miestas Kauno gubernijoje, turėjęs išvystytą pramonę ir vienas iš svarbiausių nacionalinės inteligentijos telkimosi ir kultūrinio gyvenimo židinių Lietuvoje. Juolab, kai žinoma, jog kitur Lietuvoje išspausdinta atvirukų jau būta anksčiau, ir ne tik didesniuose Kauno ar Vilniaus miestuose, bet ir pvz.: rastas Klaipėdos atvirukas Gruss aus Memel su 1893 m. birželio 18 d. pašto data ir spalvotas atvirukas su 1895 m. spaudu, Roberto Šmidto (Robert Schmidt) (Memel) 1898 m. išleistas Kretingos atvirukas Russ. Grottingen, net Kybartų miestelio atvirukas su 1899m. pašto antspaudu arba „Aušros“ muziejuje saugomas fotografo L. Slonimskio 1900 m. išleistas ir jo pasiųstas Panevėžio atvirukas La rue de Vilkomir (Vilkmergės gatvė).
Visi to meto atvirukai buvo spausdinami dideliais tiražais ir turėjo didžiulę paklausą, nes užtikrino pigiausią komunikavimo būdą. Tik tarpukariu, kai dar labiau išsiplėtojo telefono ryšys, atvirukų leidybos mastai sumažėjo. Apmaudu, kad atvirukų paveldas išliko gana nedidelis – dauguma jų pražuvo karų ir suiručių audrose, ir tik dalis išlikusių egzempliorių šiandien liudija apie užfiksuotus vaizdus, tarp jų ir buvusį gražų Šiaulių senamiestį, iš kurio belikę tik pavieniai pastatai. Džiugu, kad senųjų Šiaulių vaizdą vis dėlto galima išvysti: iki gegužės 6 d. Ch. Frenkelio viloje eksponuojamas „Aušros“ muziejaus iniciatyva kuriamas vienintelis Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. Šiaulių senamiesčio maketas (autorius – dailininkas Saulius Kruopis).
Informaciją apie renginį teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus l. e. pareigas Istorijos skyriaus vedėja Vilma Karinauskienė, tel. (8 41) 52 43 92.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
 (1).png "Atlaides auto nomai Igaunijā Europcar")
.jpg "Putnu vērošanas pārgājiens Veclaicenē! Alūksnes TIC")
