25 metų Martyną Jurą iš Šiaulių pavadinti fotografu nepakanka. Jis – tyrėjas, eksperimentuotojas, alchemikas, menininkas, naujam gyvenimui prikeliantis senuosius fotografavimo būdus.
Prie šių apibūdinimų jau galima pridėti ir dar vieną – dvaro fotografas.
Įsikūręs didžiausioje Lietuvoje Pakruojo dvaro sodyboje, jis visą vasarą fotografuos dvaro svečius ir jų atvaizdus įamžins ne popieriuje, o stiklo plokštelėje, vadinamoje ambrotipu. Taip dvaruose buvo fotografuojama prieš pusantro šimto metų.
„Dvaras visais laikais buvo kultūros židinys. Būtent dvare 1839 metais buvo padaryti pirmieji dagerotipai, nuo kurių ir prasidėjo Lietuvos fotografijos istorija.
Atgaivindami ypatingą dvarininkų fotografavimosi tradiciją Pakruojo dvare prisiliečiame prie fotografijos ištakų“, – nauja patirtimi džiaugiasi M.Juras.
Ambrotipija šiaulietis susidomėjo studijuodamas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje . Prieš tai jis išbandę įvairius šiuolaikinius fotografavimo būdui bei priemones, tačiau vaizdo, apie kokį svajojo, jam nepavyko išgauti. Savo vizijas jis įgyvendino su senu dumpliniu fotoaparatu ant stiklo plokštelės.
“XIX amžiuje buvo labai daug fotografinių išradimų, bet dalis jų dėl tos gausos buvo tiesiog pamiršti. Tačiau tai nereiškia, kad jie buvo nenaudingi ar prasti. Man tai – klodai, į kuriuos galima pažvelgti naujai, tęsti tyrimus ir iš naujo atrasti“, – sakė M.Juras.
Prisiliesti prie senosios fotografijos jis suteiks galimybę kiekvienam, atvykusiam nusifotografuoti į Pakruojo dvarą. Skirtingai nei dalyvaujant šiuolaikinėje fotosesijoje, dvare vykstantis veiksmas žmogų įkvėps, įtrauks, jis ne tik pozuos, bet galės kartu su fotografu stebėti nuotraukos gimimą. Nieko panašaus kitur nepamatysi.
Nušveitęs plono stiklo plokštelę vandenyje ištirpinta kreida, fotografas plokštelės kraštus apšveičia smulkiu švitriniu popieriumi ir ant stiklo užlieja šlakelį kolodijaus – bespalvio skysčio, kuris stingdaas sudaro tvirtą plėvelę.
Tuomet tamsiame kambaryje, kur dega tik raudona lempa, M.Juras įkiša stiklo plokštelę į sidabro nitrato vonelę ir įvykus reakcijai ant jos susiformuoja šviesia jautrios sidabro druskos.
Per keturias minutes, kol plokštelė mirksta, fotografas paruošia modelį ir sukomponuoja kadrą. Ištraukta, nuvalyta ir į dėklą įdėta plokštelė statoma į fotoaparatą. Darbui pasiruošta. Lieka atidengti objektyvą ir per dešimt sekundžių žmogaus atvaizdas įsigeria į stiklinkės plokštelės paviršių.
Išėmus plokštelę reikia užpilti ryškalo, o išryškėjusį vaizdą užfiksuoti ir nulakuoti. Laką jaunasis senosios fotografijos aistruolis gaminasi pats.
Apie tai, koks būdavo dvaro fotografas, M.Juras pasakoja taip pat aistringai, kaip ir apie ambrotipus.
„Fotografas būdavo paslaptinga asmenybė dvare, turinti žodžiais nenusakomos traukos. Jis – ir pasakotojas, ir kultūros puoselėtojas, puikus pašnekovas, prireikus galintis ir padainuoti, ir eiles padeklamuoti, taip pat mokantis įvairių triukų ir žino daugybę juokelių“, – vardino M.Juras, jau įsijautęs į dvaro fotografo vaidmenį.
Jis suplanavo, kokių įdomybių išsitrauks iš savo kišenių per Pakruojo dvaro šventę, tačiau atskleisti jų anksčiau laiko nesutiko. Kur kas įdomiau bus visa tai išvysti savo akimis.
Sudėtinga senovine technologija sukurta nuotrauka dvaro svečiams kainuos nuo 100 litų, o pačios didžiausios, 40x40 cm dydžio nuotraukos kaina – 800 litų.
„Įsitikinau, kad į savo portretą ant stiklo žmogus žiūri kelis kartus ilgiau nei į paprastą nuotrauką – gėrisi juo apžiūrinėdamas iš visų pusių.
Antros tokios nuotraukos gauti neįmanoma. Ambrotipas – tarsi gintaro inkliuzas, sidabro vaizdas, saugantis brangiausią turtą – prisiminimus“, – nusišypsojo M.Juras.
Birželio 2-ąją praūžus Pakruojo dvaro šventei, dvaro lankytojai susitikti su fotografu galės ir kitais vasaros savaitgaliais.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
