Vasario mėnesį – teminės ekskursijos Vilniaus katedroje ir Bažnytinio paveldo muziejuje

Kur buvo slepiamas Vilniaus katedros lobynas? Kas ir kada jį atrado? Kuo garsėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis ir kokie jo atminimą įamžinantys objektai puošia Vilniaus senamiestį? Kas yra įsimylėjėlių globėjas šv. Valentinas – pirmųjų amžių kankinys, narsus karys ar dosnus vyskupas? Vasario mėnesį Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į temines ekskursijas, kuriose ieškosime atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Vasario 1 d. 14 val. – ekskursija „Katedros lobynas: slėptuvės ir rinkinys“. Jos metu apžiūrėsime garsiąją slėptuvę, į kurią 1939 m. vyskupas Romualdas Jalbžykovskis sudėjo katedros lobyno vertybes ir taip jas išgelbėjo ir kuri buvo netikėtai atrasta 1985 metais. Aplankysime tarpukariu lobynui eksponuoti įrengtą patalpą katedros zakristijos kupole, nusileisime į katedros požemius ir susipažinsime su garsiausiais lobyno šedevrais Bažnytinio paveldo muziejuje.

Vasario 8 d. 14 val. – ekskursija „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis: nuopelnai ir nesėkmės, dorybės ir ydos“. Ne visi žino apie kunigaikščio Aleksandro palikimą Vilniuje: Šv. Onos bažnyčią, kurią jis statydino kaip savo mauzoliejų, gynybinę Vilniaus sieną. Jam valdant amatininkai susibūrė į cechus, pradėtas tvarkyti valstybės archyvas, pildyti Lietuvos Metrika. Kunigaikštis garsėjo kaip uolus lietuvybės puoselėtojas, įkūrė lietuviškų pinigų kalyklą, suteikė Panevėžiui miesto teises. Tačiau Aleksandras Jogailaitis buvo dvilypė asmenybė. Jis pralošė nemažai valstybinių dvarų, jam valdant buvo prarasta daug teritorijų, valdovas iš pradžių leido įsikurti žydų bendruomenei, o vėliau pats ją išvijo. Ekskursija prasidės prie Aleksandro Jogailaičio karsto Vilniaus katedros požemiuose. Čia prisiminsime Aleksandro ir Elenos meilės istoriją. Sustosime prie valdovo funduotos Šv. Onos bažnyčios ir Bažnytinio paveldo muziejuje apžiūrėsime auksakalystes šedevrus, sukurtus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro įkurtame Vilniaus auksakalių ceche.

Vasario 11 d. 12 val. – ekskursija po parodą „Didžiulis mūras, vos per du uolekčius žemėn įgilintas, stebuklingai stovi: Trakų parapinė bažnyčia XV amžiuje“. Paroda-hipotezė, skirta pirmajam Trakų parapinės bažnyčios šimtmečiui. Ekspozicijoje pristatomos skaitmeninės pirmojo, apie 1419 metus pastatyto, ir antrojo, po 1497 metų perstatyto, bažnyčios pastatų rekonstrukcijos. Skaitmeninius projektus praplečia mūro fragmentai, archeologiniai radiniai, taip pat su bažnyčios kaita siejami dailės kūriniai.

Vasario 14 d. 16 val. ir 15 d. 14 val. – ekskursija „Širdies motyvais“. Šv. Valentino dienai skirtą ekskursiją pradėsime Vilniaus katedros požemiuose. Prie garsių Lietuvos karalių ir karalienių kapų prisiminsime jų meilės istorijas, nupūsime užmaršties dulkes nuo Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės laiškų. Antroje ekskursijos dalyje keliausime į Bažnytinio paveldo muziejų, įkurtą Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Ši bažnyčia yra garsios Sapiegų giminės mauzoliejus, joje išlikę įspūdingiausi Lietuvos antkapiniai paminklai. Sustosime prie iš balto marmuro iškalto gražuolės Teodoros Kristinos Tarnovskytės portreto, prisiminsime ją karštai mylėjusį vyrą – dosnųjį Kazimierą Leoną Sapiegą. Šifruodami kitų Sapiegų šeimos giminių epitafijas, ieškosime užuominų apie meilę ir ištikimybę. Aptarsime širdies ikonografiją ir simboliką, bandysime suprasti šio ženklo reikšmę krikščioniškoje tradicijoje. Tik šios ekskursijos dalyviams bus parodytas Bažnytinio paveldo muziejaus fonduose saugomas šv. Valentino relikvijorius. Aiškinsimės, kada ir kodėl šv. Valentinas pradeda globoti įsimylėjėlius, prisiminsime kitus širdies reikaluose padedančius šventuosius globėjus.

Vasario 22 d. 16 val. – ekskursija „Kontušinės juostos – unikalus bajoriškos kultūros palikimas“. Ekskursijoje bus pasakojama apie išskirtinį XVIII a. antros pusės vietinės tekstilės dirbinį – kontušines juostas, LDK austų šilkinių audinių palikimą. Šios juostos buvo Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikos bei sarmatiškosios ideologijos suformuoto bajoriško kontušinio kostiumo dalis. 1831 m. carinė administracija uždraudė dėvėti bajoro tautinę tapatybę išreiškiantį kontušą, o kartu ir ryšėti kontušines juostas. Daug jų buvo sunaikinta, kitos liko dvarų rinkiniuose. Bene didžiausia dalis juostų kaip šeimos relikvijos, kaip padėkos ženklai – votai buvo aukojamos bažnyčioms ir naudojamos liturginiams drabužiams siūti. Ekskursijoje lankytojai susipažins su šia epocha ir bene vieninteliu daiktiniu mūsų krašte gyvavusios šilkininkystės įrodymu.

Į ekskursijas būtina iš anksto registruotis tel. (8 5) 269 7801, el. p. [email protected]

KOMENTARAS

(vardas) rezultatas?


 
Poilsiavimo ir kelionių pasiūlymai:
ATTA KRASTA FESTIVAL ATTA Centre
21 июля ATTA CENTRE открывает первый фестиваль ATTA Krasta Festival, включающий фестиваль уличной еды | Žiūrėti daugiau

Apie mus | Kontaktai | Autorinės teisės | Partneriams
All rights reserved © 2002 - 2022 BalticTravelnews.com | Design & maintenance © 2000 - 2022 1st-studio.com

 
Total Timed::0.87256312sec.