Autors: Diana Rakauskaitė
Avots: www.vstt.lt
Daugelis
atvažiavę į Kuršių nerijos nacionalinį parką stebisi, kodėl kertami miškai, ar
nebus padaryta žala unikaliai saugomai teritorijai? Žiemą iš tikrųjų buvo
pradėti retinti miškai, vadovaujantis nauju Kuršių nerijos nacionalinio parko
vidinės miškotvarkos projektu, kuris patvirtintas Aplinkos ministro
įsakymu. Šiame projekte didelis dėmesys
skirtas istoriniams bei gamtiniams tyrimams ir nuspręsta mažinti perbrendusių
kalnapušių plotus, kurie kelia ir gaisro pavojų.
XIX amžiaus pradžioje Kuršių nerijos
kraštovaizdyje dominavo kopos, vėliau buvo užsodinta kalnapušėmis. XX amžiaus
septintajame dešimtmetyje miškai jau užėmė apie 60 procentų visos Kuršių
nerijos teritorijos, o 2012 m. jų buvo beveik 73 procentai.
Reklāma
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko
direktorės Aušros Feser, nereiktų baimintis, kad kertami senų kalnapušių didesni plotai. Per ateinantį
dešimtmetį planuojama atkurti 300 ha kalnapušių paprastąja pušimi. 173 ha
iškirstų plotų vėl bus atsodinama kalnapuše. Tačiau, tai daroma ne anksčiau,
kaip po metų laiko tarpo, kuomet pailsi dirva. Specialistai jau turi paruošę
tūkstančius kalnapušių sodinukų daigų.
Miškas atkuriamas nebus tik pamario ir
kopų palvėse, siekiant palaikyti atvirų erdvių kraštovaizdį. Čia Kuršių nerijai
bus sugrąžintas pirmykštis kraštovaizdis, kuris taip žavėjo rašytoją Tomą Maną.
Miškas bus retinamas ir Bulvikio, Pervalkos, Preilos raguose. Tai daroma norint išryškinti šių teritorijų
unikalų reljefą.
Šiuo metu rekreacinėse vietose šalia
gyvenviečių yra vykdomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, kurių
rezultatas - šviesūs, parkus primenantys
miškai.
Naujajame Kuršių nerijos nacionalinio
parko vidinės miškotvarkos projekte į miškininkystės klausimus buvo žiūrėta
kiek plačiau, juos siejant su visa gamtine aplinka, biologine įvairove bei kultūros paveldu.
Kuršių nerijos nacionalinio parko
direkcija užtikrino, kad miško kirtimo darbai bus vykdomi lėtai, atsakingai, fiksuojant
pasikeitimus, stebint ir po penkerių metų tikslinant numatytus darbus.
Pagrįstai keliamas uždavinys, kad
Pasaulio paveldo vertybių sąraše įrašyta Kuršių nerija, kaip kultūrinio
kraštovaizdžio pavyzdys, toks išliktų ir ateityje.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
